Vengrijoje ir Slovakijoje vykusiose žemyno pirmenybėse Lietuvos rankininkai užėmė 21-ąją vietą. Po paskutinių rungtynių su norvegais komandos treneris Mindaugas Andriuška pasitraukė iš pareigų, tad federacijos vadovams teko ieškoti naujo vairininko.
LRF prezidentas Donatas Pasvenskas dar nesibaigus pirmenybėms prasitarė, kad dabar federacijos pagrindinis taikinys – vienintelis Čempionų lygos klubą treniruojantis lietuvis G.Savukynas.
Ukrainoje šiuo metu dirbantis specialistas – vienas iškiliausių nepriklausomos Lietuvos rankininkų. Įžaidėjo pozicijoje rungtyniavęs dzūkas praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje vadintas rinktinės smegenimis, buvo komandos kapitonas ir kartu su ja dalyvavo 1997 m. pasaulio ir 1998 m. Europos pirmenybėse.
Dabar į panašias aukštumas G.Savukynas Lietuvos rankinį galės atvesti ir stovėdamas šalia aikštės. Žinoma, jeigu derybos su LRF baigsis sėkmingai.
Antradienį D.Pasvensko laukia dar vienas nuotolinis pokalbis su treneriu. Tikėtina, kad lemtingas.
Visgi panašu, jog didžiausia pergalė jau pasiekta – „Motor“ vadovai sutiko, jog specialistas darbą klube derintų su pareigomis rinktinėje.
Antradienio popietę 15min kalbintas LRF generalinis sekretorius Miglius Astrauskas neslėpė, jog tikisi, kad G.Savukyno lemiamą „taip“ išgirs netrukus.
Lietuvos rinktinę G.Savukynas jau sykį treniravo 2009-2014 metais. Tiesa, išsiskyrimas prieš aštuonerius metus paliko iki šiol kraujuojančių žaizdų, kurias dabartinė LRF vadovybė yra pasiryžusi išgydyti.
M.Astrauskas prasitarė, kad federacija, kuriai tuo metu vadovavo Edis Urbanavičius, liko skolinga G.Savukynui ir tos skolos nėra grąžintos iki šiol.
„Šiandien prezidentas planuoja susiskambinti su treneriu ir aptarti mūsų sąlygas. LRF yra skolinga G.Savukynui dar nuo tų laikų, kai jis pirmą kartą treniravo komandą ir federacija turėjo kitus vadovus. Jas atidavinėjame per lėtai, tad reikia susitarti dėl išmokėjimo grafikų. Tikiuosi, jog viską suderinsime, taip pat reikia susitarti dėl sutarties trukmės. Norėtume, kad treneris vadovautų komandai kuo ilgiau, tarkim olimpiniam ciklui. Taip pat yra įdomus jo matymas ir nuomonė dėl komandos. Žvelgiame optimistiškai ir tikrai labai džiaugtumėmės, jei pavyks susitarti. Visi supranta, kad tai geriausias variantas. Tai toks žmogus, kuris gali duoti naudą ne tik Lietuvos rinktinei, bet ir visos sporto šakos vystymui šalyje, padėti nuo pat pagrindų paruošti šalies rankinio piramidę“, – 15min sakė M.Astrauskas.
Pašnekovas neslėpė, kad kitų variantų federacija kol kas rimtai net nesvarstė.
„Pirmiausia yra Gintaras. Variantai B yra tik mintyse, bet mes jų tikrai nesvarstėme. Labai tikimės, kad mums pavyks. Jei Gintaras sutiks, būtų labai šaunu“, – vilčių prisivilioti geriausią šalies rankinio specialistą neslėpė LRF generalinis sekretorius.
Artimiausias Lietuvos rankininkų iššūkis – atranka į 2023 metų pasaulio čempionatą, kuris vyks Lenkijoje ir Švedijoje. Norėdama prasibrauti tarp 32 planetos komandų Lietuvos rinktinė iš pradžių turės įveikti Izraelio barjerą, o vėliau lauktų Vengrijos iššūkis.
Su Izraelio rankininkais lietuviai susitiko atrankoje į 2022 metų Europos čempionatą. Namuose tuomet lietuviai varžovus įveikė 31:28, tačiau išvykoje dalį lyderių prieš svarbiausias rungtynes su Islandija ilsinusi Lietuvos rinktinė 28:34 turėjo pripažinti varžovų pranašumą.
„Mūsų tikslas ir po šių burtų nesikeičia – norime patekti į pasaulio čempionatą. Reikia pripažinti, kad Izraelis – vienas nemaloniausių tekusių varžovų. Dar neparankesnės būtų buvę Šveicarijos ar Rumunijos komandos, bet ir Izraelis nėra dovanėlė. Laukia nelengva kelionė, ši rinktinė pastaraisiais metais stipriai progresuoja. Visgi jei norime patekti į pasaulio čempionatą, tokias komandas turime įveikti“, – svarstė M.Astrauskas.
Izraelio rankininkai Europos čempionate yra dalyvavę tik sykį 2002 metais Švedijoje, o pasaulio čempionate nežaidė nė karto.
Su Izraelio rinktine Lietuvos rankininkai žais namuose ir išvykoje kovo viduryje ir pagal bendrą dviejų rungtynių rezultatą viena ekipa keliaus į kitą etapą.
Izraelio komanda kelią į pasaulio čempionatą pradėjo nuo pirmojo atrankos etapo ir grupėje aplenkusi Moldovos bei Kipro rinktines užėmė antrąją vietą. Pirmi šioje grupėje liko nė sykio nesuklupę rumunai.
„Izraelis neblogai pažįstamas iš praėjusios atrankos. Sakyčiau, kad mums tai yra gana neparankus priešininkas, nes gali ir aktyviai gintis, ir mesti iš toli. Jie progresuoja, turi įvairių rankinio projektų, nemažai į šią sporto šaką investuoja“, – pasakojo M.Astrauskas.
Pergalės atveju lietuviai jau balandžio mėnesį bandytų žengti paskutinį žingsnį į pasaulio čempionatą. Ten lietuviams tektų peršokti vienos iš šiuo metu vykstančio Europos čempionato šeimininkių Vengrijos rinktinės barjerą.
Šeimininkams pastarasis Europos čempionatas nesusiklostė. Gausiai savų sirgalių palaikoma Vengrijos rinktinė iškovojo pergalę prieš portugalus, bet nusileido islandams ir olandams bei pasirodymą baigė jau po grupių etapo.
2021 metų pasaulio čempionate vengrai nužygiavo iki ketvirtfinalio ir ten po dramatiškos kovos nusileido Prancūzijos rinktinei.
„Iš stipriausio krepšelio tikrai galėjome gauti ir stipresnį varžovą. Europos čempionate vengrai liko penkioliktoje pozicijoje, bet, žinoma, ši šalis turi labai stiprias rankinio tradicijas, visai kitokio didžio biudžetą, didelį potencialą. Du vengrų klubai žaidžia Čempionų lygoje, o tai jau daug pasako. Aukšto lygio varžovas, bet pastaruoju metu rezultatai nebuvo įspūdingi, akivaizdu, kad viso potencialo jie neišnaudoja. Prieš keletą metų su vengrais jau žaidėme ir tuomet jų pranašumas nebuvo didelis. Tikiu, kad su šiuo priešininku irgi galima kovoti, ypač namuose, mums neparankesnės skandinaviško stiliaus komandos“, – svarstė M.Astrauskas.
LRF generalinis sekretorius atskleidė, kad mačas su Izraeliu veikiausiai bus žaidžiamas Alytuje.
„Norėjome žaisti Vilniaus ASG arenoje, bet tuo metu ten vyks bušido renginys. Klaipėdos arenoje tomis dienomis koncertuos Andrius Mamontovas. Šį klausimą sprendžiame, bet su Izraeliu greičiausiai rinksimės Alytų“, – teigė M.Astrauskas.
Pirmasis mačas svečiuose vyks kovo 17 dieną, atsakomoji dvikova namuose – kovo 20 d.
Federacijai šiomis dienomis derinant svarbiausią klausimą, M.Astrauskas džiaugiasi, kad į mūšius su Izraeliu Lietuvos rinktinė turėtų stoti pajėgiausia sudėtimi.
Anot generalinio sekretoriaus, po Europos čempionato nė vienas rankininkas neužsiminė, jog norėtų baigti karjerą rinktinėje.
„Apie tai nekalbėjo nė vienas žaidėjas, net ir Aidenas Malašinskas. Priešingai – visi buvo labai užsivedę, gal kiek nusivylę rezultatu, bet kupini ryžto pakartoti ką nors panašaus jau artimiausiu metu. Visi jaučia, kad neparodė visko, ką gali. Žinoma, daug kas priklausys ir nuo naujojo trenerio“, – vyrų nusiteikimu džiaugėsi M.Astrauskas.
