21-erių metų I.Tobias buvo būtinas Lietuvos pasas, kad su 27-erių Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai 2014-ųjų Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse. Dabar pora galės ginti Lietuvos garbę tik Europos bei pasaulio čempionatuose.
15min.lt apklausė nemažai sporto šakų federacijų vadovų bei garsių žmonių ir pabandė išsiaiškinti, kokia pastarųjų pozicija pilietybės suteikimo klausimu.
A.Pliadžio nuotr./Leonardas Čaikauskas |
Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas: „Aš prezidentės vietoje būčiau pritaręs Isabellos Tobias pilietybės prašymui. Bet aš ne valstybės vadovas (juokiasi). Reikia pripažinti, jog globalizacijos reikalai pasiekė ir mūsų ramią ir miegančią šalį, todėl vertėtų ne slėptis nuo problemos, o pasitikti ją pasirengus. Jei yra žmonės, kurie norėtų garsinti šalį, bando rodyti jai lojalumą – kodėl mes, tokie maži ir negausūs, turėtume atstumti juos ir taip kvailai rodyti savo charakterį? Ne ten ir ne vietoje...“.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Treneris Juozas Špelveris |
Garsiausio Lietuvos badmintonininko Kęstučio Navicko treneris Juozas Špelveris: „Tai labai sunkus ir kartu labai įdomus klausimas. Aš turiu labai protingą nuomonę šiuo klausimu, kurios ir laikausi: pasaulinėje dailiojo čiuožimo praktikoje yra ne viena, ne dvi, o dešimtys šokėjų porų, kurios atstovauja vienai valstybei, tačiau yra sudaryta iš vieno „natūralizuoto“ šokėjo. Taip jau yra ir net konservatyvesnės šalys sutinka su šiomis „žaidimo taisyklėmis“.
Tai kam mes dabar turime laužyti sėkmingą kitų patirtį ir gimdyti problemas? Juolab kad turime precedentą – pilietybę jau skyrėme šokėjai ant ledo Margaritai Drobiazko... Mes nekalbame apie kvailystes, kurias kai kada „pagimdo“ kad ir Rusijos valdininkai, kai juodaodis žmogus tampa Holdenu Ivanu Ivanovičiumi. Galiausiai – juk Isabella atstovautų Lietuvai su lietuviu Deividu Stagniūnu ir Amerikoje teigtų, kad yra tokia šalis ir ji ją gerbia... Negerai padarė prezidentė – įstatymo raidė yra „sausa“, o mes kalbame apie gyvus žmones.“
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Petras Nausėda |
Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Petras Nausėda: „Manau, visi esame kažkiek teisūs – ir prezidentė taip pat. Visų pirma reikia aiškiai atskirti šio įvykio precedentus: verslo-politinius ir kultūrinius-sportinius klausimus. Viena aišku: šalies Konstitucija prieštarauja tokiai pilietybės suteikimo galimybei – tai buvo svariausias argumentas amerikietei Isabellai Tobias pasakyti „ne“. Asmeniškai manau, kad šis klausimas nėra paruoštas visuomenei, mūsų teisinei tvarkai „suvirškinti“.
Teigiamas sprendimas šiandien būtų atvėręs kelią spekuliacijoms visose sporto šakose ir po kurio laiko aiktelėtume iš nuostabos, kiek turime norinčių garsinti Lietuvą futbole, bokse, ledo ritulyje. Komandinių sporto šakų „apetitas“ taptų nepasotinamas. Labai noriu matyti čiuožimo porą Sočio olimpinėse žaidynėse, tačiau mes, kaip valstybė, turime tokius sprendimus subrandinti ir toks dėmesys, koks yra šiandien pilietybės suteikimo klausimui, yra gera pradžia diskusijoms.“
Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas: „Į tokius precedentus reikia žiūrėti demokratiškiau – yra žmogus, kuris nori atstovauti šaliai, ir mes turime žengti į jo pusę, o ne bėgti nuo jo. Jei mūsų federacijoje ir sporto šakoje atsirastų galimybė turėti aukšto sportinio meistriškumo biatlonininką, būtinai kreiptumėmės dėl pilietybes suteikimo.
Galbūt tik kitaip darytume – juk pagrindinis kabliukas yra dviguba atleto pilietybė. Suprantu, jog sportininkas nori apsidrausti, bet dar prieš mūsų galimus žingsnius aiškiai sudėliotume akcentus – ar tik sportas, ar gyvenimas ir sportas. Be to, yra ir kitų paslėptų pilietybės gavimo metodų – kad ir vedybos... Kalbama, jog pilietybei gauti neužtenka prielaidos apie būsimus žmogaus nuopelnus šaliai. Bet ar atstovavimas Lietuvai svarbiose tarptautinėse varžybose nėra nuopelnas?“.
Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis: „Sunku komentuoti prezidentės sprendimą, juolab kad būdamas Lietuvos teniso sąjungos vadovu su kolegomis sugebėjome gauti pilietybę ispanui Danieliui Lencinai-Ribesui. Jis po to atstovavo mūsų šaliai Daviso taurės varžybose. Vadinasi, galima suteikti – ir ne itin skauda po tokio poelgio.
Pasakysiu trumpai – Isabellos tėvai investuoja į sportininkę Isabellą Tobias, padeda prasimušti ir Deividui Stagniūnui: mano manymu, jie kuria vertybę, o kai žmonės kuria, reikia padėti.“
A.Pliadžio nuotr./Lengvosios atletikos federacijos prezidento rinkimai, Eimantas Skrabulis. |
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis: „Sutinku, šalyje reikia laikytis įstatymų. Tačiau protingos ir subalansuotos išimtys turėtų taip pat būti. Juk šokiai ant ledo yra viena iš nedaugelio Lietuvos žiemos sporto rungčių, kurios vienija mūsų piliečius. Kam būtų blogai, jei amerikietė gintų Lietuvos garbę Sočio olimpiadoje ir visur būtų rodomas Lietuvos pavadinimas?
Užtenka, kad visokios Portugalijos, Danijos, Azerbaidžanai yra prisipirkusios sportininkų ir tuo didžiuojasi. Mes kalbame apie saliamonišką sprendimą – ar tai suteiks šaliai naudą. Jei taip – turime padaryti protingą ir apdairų sprendimą. Kartoju, nekalbu apie pasų dalinimus į kairę ir dešinę – kalbu apie pasvertus ir labai protingus sprendimus.“
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Edis Urbanavičius. |
Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Edis Urbanavičius: „Mus valdo emocijos. Dėl to atsiranda daug debatų. Bet atidėkime tas emocijas į šalį. Kaip bebūtų, prezidentės sprendimas nesuteikti dvigubos pilietybės amerikietei yra lyg lyg ir prieštaringas, tačiau teisingas. Taip yra įrašyta Konstitucijoje. Apskritai, kai Konstitucinis Teismas 2006 metais išaiškino dvigubos pilietybės niuansus, vargu ar kas nors iš užsienio sportininkų galės gauti Lietuvos pasą. Juk svarbiausiuose įstatymo punktuose kalbama ne tik apie būsimus ar esamus pretendento į Lietuvos pasą nuopelnus šaliai, bet ir apie integraciją į visuomenę.
Nors užmušk, nė vienas užsienietis per pusmetį neišmoks lietuvių kalbos, netaps visateisiu jos nariu, nes jis nėra tos visuomenės dalis...Nėra, nes jis nėra pilietis. Tai užburtas ratas. Bet sugrįžkime prie Isabellos Tobias reikalų: teisiškai viskas nuspręsta nepriekaištingai, tačiau tas sprendimas neatitinka Lietuvos sporto poreikių. Kokia išeitis: arba keisti Konstituciją, arba susitaikyti su tuo, kad nė vienas užsienio sportininkas, neatsisakęs savo gimtinės paso, niekada negaus Lietuvos pilietybės. Viskas paprasta ir net neverta kelti aistrų.“