Šeštadienį LFF stadione Vilniaus „Iron Wolves“ amerikietiškojo futbolo klubas susitiks su Kaliningrado „Amber Hawks“ ekipa. Lietuvos amerikietiškam futbolui tai bus neregėtas žingsnis – pirmosios oficialios rungtynės šalies istorijoje. Lietuviai startuoja tarptautiniame „Monte Clark Cup 2017“ turnyre.
26-erių R.Macevičius nekantriai laukia šių rungtynių ir džiaugiasi Lietuvos žaidėjų entuziazmu bei nuveiktais darbais.
Jis pats svajoja apie daug didesnes aukštumas. Praėjusiais metais Tautvydas Kieras tapo pirmuoju lietuviu pasirašiusiu sutartį su NFL žaidžiančiu „Kansas City Chiefs“ klubu. Tiesa, T.Kieras taip ir nedebiutavo komandoje – sutartis buvo nutraukta neprasidėjus sezonui.
R.Macevičius tikisi, kad lemtingą žingsnį žengs būtent jis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pirmoji Lietuvos amerikietiško futbolo ekipa startuoja tarptautiniame turnyre
„Man 26-eri ir aš jau įeinu į savo karjeros piką. Aš manau, kad man lemta žaisti NFL. Mano gyvenimas buvo nelengvas. Tikrai tikiu, kad po šio sezono aš atsidursiu JAV“, – užtikrintai kalbėjo iš Alytaus kilęs vaikinas.
Prieš šeštadienio rungtynes R.Macevičius papasakojo apie savo svajonę žaisti NFL, „Iron Wolves“ augimą Lietuvoje ir šio sporto žavesį.
– Apie viską nuo pradžių. Kaip prasidėjo jūsų sportininko kelias?
– Iki 11 metų gyvenau Alytuje, o po to išvažiavau į JAV. Dar Alytuje žaidžiau krepšinį, tai nusprendžiau žaisti ir ten. Žaidžiau iki 16 metų, kai mane ten pastebėjo amerikietiško futbolo treneris. Jis pasakė, kad žaidžiu ne tai, ką turėčiau. Jau pirmoje amerikietiško futbolo treniruotėje man puikiai sekėsi, todėl ir pasilikau.
Aš manau, kad man lemta žaisti NFL. Mano gyvenimas buvo nelengvas.
Iki 20-ies žaidžiau JAV, o tada grįžau į Europą. Pirma žaidžiau Londone, o po to persikėliau į Vokietiją. Ten yra aukščiausia Europos amerikietiško futbolo lyga. Žaidžiau Frankfurto klube, kuris dalyvauja antroje pagal pajėgumą lygoje. Iš viso Vokietijoje yra net šešios lygos. Jau pirmais metais pagal gynybos statistiką buvau 11-as visoje lygoje.
Kitais metais persikėliau į „Wiesbaden Phantoms“, bet ten nesutariau su treneriu. Mane tie metai daug ko išmokė. Supratau, kad nemoku laikyti liežuvio už dantų. Pasakiau treneriui, kad jis nemoka dirbti. Tai buvo svarbi gyvenimo pamoka. Vėliau pradėjau treniruotis su pirmos lygos komanda „Marburg Mercenaries“. Man ten puikiai sekėsi ir sezoną baigiau dvyliktoje vietoje pagal asmeninę statistiką. Devyni lyderiai yra amerikiečiai. Šiuo metu turiu net 25 pasiūlymus, bet sprendimo dėl kito sezono priimti neskubu. Visų pirma noriu padėti Vilniaus „Iron Wolves“, o tada jau galvosiu.
– Kur pats norėtumėte tęsti karjerą?
– Ten, kur mane įvertins ir daugiausia sumokės. Kol kas manęs rimtai nevertina, nes esu lietuvis. Jie nežiūri į statistiką. Daugiausia vis tiek moka amerikiečiams, nors jie ir nebūna itin geri žaidėjai. Gavau gerą pasiūlymą iš Turkijos, bet ten nėra stipri lyga. Taip pat yra keturi pasiūlymai iš Suomijos. Tai antra pagal stiprumą lyga Europoje. Žinoma, norėčiau žaisti Vokietijoje. Bet man svarbiausia, kad manimi tikėtų. Aš noriu būti numeris vienas.
– Ar įmanoma pragyventi iš amerikietiškojo futbolo žaidžiant ne JAV?
– Jau trejus metus iš to uždirbu, tačiau tos sumos manęs netenkina. Man pasiūlomos kapeikos. Manau, kad su mano statistika turėčiau uždirbti daugiau. Ir dabar norėjo su manimi pratęsti sutartį, bet aš nesutikau. Aišku, jie suteikia tau būstą ir kitas sąlygas, tačiau pats atlyginimas netenkino.
Standartinė alga Europoje yra 500 eurų. Patys geriausi gauna 5000 eurų. Aš manau, kad esu vertas bent jau 3000. Aš orientuojuosi į kontraktus, kurie suteikia galimybę uždirbti atitinkamai pagal mano pasirodymą. Jeigu aš gerai žaidžiu, noriu atitinkamai ir uždirbti. Vokietijoje žaisti geriausia, nes tai tiesiausias kelias į Ameriką. Aš šimtu procentu tikiu, kad aš ten atsidursiu.
Standartinė alga Europoje yra 500 eurų. Patys geriausi gauna 5000 eurų.
– Kodėl jūs nusprendėte persikelti į Europą, o ne bandyti kilti nuo žemiausių lygų JAV?
– Dėl asmeninių priežasčių turėjau persikelti į Europą. Mano močiutė sunkiai sirgo ir norėjau ją prižiūrėti. Ji mane užaugino. Prieš tris mėnesius ji mirė. Dabar jau nesu toks prisirišęs prie Europos. Galbūt norėčiau žaisti Kanadoje. Ten bus atrankos liepos mėnesį. Planuoju pasamdyti ir agentą, kuris man padėtų. Jeigu gerai pasirodysiu šį sezoną Europoje, tai patekti į JAV ar Kanados lygą bus lengviau.
– Ar galutinis tikslas – NFL?
– Tai žinoma. Man 26-eri ir aš jau įeinu į savo karjeros piką. Aš manau, kad man lemta žaisti NFL. Mano gyvenimas buvo nelengvas. Tikrai tikiu, kad po šio sezono aš atsidursiu JAV.
– Lietuviai ir amerikietiškas futbolas nėra garsi sąsaja. Jūs pramušite ledus?
– Žinau, kad buvo vienas lietuvis NFL (Tautvydas Kieras – aut.past.), bet jis ten ilgai neišsilaikė. Jis turėjo duomenis, buvo didelis, bet to neužtenka. Jis treniravosi su Žydrūnu Savicku ir jį paėmė „Kansas City Chiefs“. Manau, kad būtent aš galiu būt tuo pirmuoju, kuris iš tiesų įsitvirtins. Smagu, kad Lietuvoje amerikietiškas futbolas taip pat populiarėja. Vilniaus „Iron Wolves“ sparčiai tobulėja. Neįtikėtina, ką jie padarė per metus.
– Kodėl lietuvius turėtų sužavėti amerikietiškas futbolas?
– Mes esame kareiviai. Gyvename sunkiai. Tai mus sustiprina. Aš matau nuostabų užsivedimą „Iron Wolves“ komandoje. Jie nori išmokti. Mes turime trenerį Kirilą iš Baltarusijos, kuris atliko puikų darbą. Pati komanda yra be galo motyvuota. Manau, kad mūsų amerikietiškam futbolui įsitvirtinti prireiks laiko – penkerių ar dešimt metų. Bet manau, kad tikrai kažkas bus.
Apskritai, JAV tai populiaru, nes čia labai daug veiksmo. Žmonėms patinka veiksmo filmai. O amerikietiškame futbole jo tiek pat daug. Visiems patinka pasidaužyti ir savo vyriškumą parodyti.
Visiems patinka pasidaužyti ir savo vyriškumą parodyti.
– Kaip gimė „Iron Wolves“?
– Pradininkas kaip ir buvo Gaudrius Dzikaras. Jis mane susirado ir pasakė, kad buria komandą. Atvažiavau pravesti jiems treniruotę ir jie jau buvo visiškai pasirengę žaisti. Jie labai greitai juda į priekį. Daug padėjo ir treneriai iš JAV. Komandoje yra ir užsieniečių. Bet lietuviai yra ne mažesni kovotojai ir jiems patinka pasidaužyti. Mums tinka šis sportas.
– Lietuvoje populiarumo siekia ir su amerikietišku futbolu lyginamas regbis. Kuo skiriasi šie žaidimai?
– Viskas gana paprastai. Jie tikrai labai panašūs. Tiesiog regbyje kamuolys juda tik atgal. Pas mus kamuolys juda visur ir mūsų susidūrimai yra daug stipresni. Jie tiesiog pargriauna varžovą, o mes patiriame labai stiprius susidūrimus. Jeigu neturėtume šalmų, būtų tragedija. Ir taip jau mes pakankamai atsidaužome. Mes pasiekiame žymiai didesnį greitį.
– Tai amerikietiškas futbolas tikrai ne sveikatai pataisyti.
– Sveika čia tik tai, kad tu darai tai, kas tau patinka. Gyveni tik vieną kartą. O sutrenkimų tikrai būna. Ir smegenų sutrenkimai nėra tokie reti. Po rungtynių galvą tikrai skauda. Mano komandos draugas praėjusiais metais susilaužė stuburą. Daugiau gyvenime negalės žaisti. Blogiausia, kai pradeda žaisti labai jauni vaikai. JAV jau nuo penkerių metų žaidžia. Tai labai pavojinga žiūrint į ateitį. Geriausia pradėti, kai tau 13 ar 14 metų. Tyrimai rodo, kad smegenys dėl smūgių formuojasi kitaip. Aš pats pradėjau nuo 16-os ir dėl to džiaugiuosi. Labai rimtų traumų nesu turėjęs.
– Kokią prognozuojate šeštadienio rungtynių baigtį?
– Esu tikras, kad „Iron Wolves“ laimės (šypsosi).
