Turbūt garsiausias toks skandalas prasidėjo 2010 metais, kai penkiakovininkė Donata Rimšaitė nusprendė tapti Rusijos piliete ir atstovauti šiai valstybei.
Šioje situacijoje buvo visko: pati sportininkė savo pasirinkimą grindė meile rusui, kurio taip niekam ir neparodė, Rusija darė didelį spaudimą Lietuvai ne tik tiesiogiai, bet ir per Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC), kad leistų jai startuoti Londono olimpiadoje.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas viešu balsavimu nutarė uždrausti sportininkei varžytis 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse. Jei tik savo naujajai šaliai bus reikalinga, D.Rimšaitė į olimpiadą 2016-aisiais vykti jau galės.
Kur kas mažiau žinoma perbėgėlė yra šachmatininkė Dagnė Čiukšytė, 2005 metais išvykusi į Angliją, kur gimė ir jos dukra. Nors 12 metų atstovavo Lietuvai, tačiau 2005-aisiais tapo Anglijos piliete ir dabar varžybose atstovauja šiai šaliai. 2006 m. D.Čiukšytė gavo FIDE meistrės vardą.
Vis dėlto, D.Rimšaitės ir D.Čiukšytės atvejai yra kitokie nei Ž.Ilgausko. Penkiakovininkė ir šachmatininkė sąmoningai pasirinko atstovauti kitai valstybei ir žinojo, kas laukia. Yra sportininkų, kurie nežinojo po pašalinto prezidento Rolando Pakso apkaltos skandalo 2004 metais pateikto Konstitucinio Teismo išaiškinimo, pagal kurį į pilietybės įstatymą pradėta žiūrėti kur kas griežčiau.
2007 metais labai skaudžiai nudegė viena geriausių visų laikų Lietuvos dviratininkių Diana Žiliūtė. 2000 metų Sidnėjaus olimpiados prizininkė 2002 m. ištekėjo už italo Maurizio Mario ir 2005 m. pateikė prašymą gauti Italijos pilietybę.
Po dvejų metų gavus Italijos pasą D.Žiliūtė automatiškai neteko Lietuvos paso. Tai baigėsi itin skaudžiai – sportininkė negalėjo dalyvauto 2008 metų Pekino olimpinėse žaidynėse. Dviratininkė ne kartą viešai sakė, kad jokiai kitai šaliai ji neatstovaus ir 2009 m. baigė karjerą.
2006 metais po santuokos su Roberto Rosio Italijos pilietybę gavo ir 1999 metų pasaulio plento čempionė Edita Pučinskaitė.
Įdomi ir geriausiu visų laikų Lietuvos futbolininku vadinamo Armino Narbekovo istorija.
Po nepriklausomybės atgavimo 1990 m. futbolininkas išvyko žaisti į Austriją, kur praleido 15 metų ir 1995 metais gavo šios šalies pilietybę – tai darė dėl galimybės žaisti Vienos „Austria“ klube.
Tais pačiais metais jam ir žmonai tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas išimties tvarka dar kartą suteikė ir Lietuvos pilietybę. Vis dėlto, 2008 m. susigriebta, kad legendinis futbolininkas Lietuvai taip ir neprisiekė, o be priesaikos pilietybės suteikimas negalioja, tad A.Narbekovas su žmona Lietuvos pilietybės neteko antrą kartą.
Situaciją pavyko išspręsti ir išimties tvarka pilietybė Narbekovams buvo sugrąžinta, dabar futbolo treneris ir jo sutuoktinė turi dvigubą pilietybę.
Tai, kad svetimos valstybės paso gavimas nebūtinai iškart kainuoja lietuviško paso praradimą įrodė krepšininkas Mantas Česnauskis.
2006 metais į Lenkiją žaisti išvykęs, ten lenkę vedęs žemaitis Lenkijos pilietybę gavo 2010 metais. Tiesa, Lietuvos institucijoms apie tai nepranešęs krepšininkas lietuvišką pasą prarado tik 2013-aisiais. Buvo teigta, kad Migracijos departamentas apie tai sužinojo tik iš spaudos, tad M.Česnauskį surasti ir atimti jo lietuvišką pasą užtruko.
Tuo tarpu krepšininkas Rolandas Alijevas, kurio tėvas yra kilęs iš Azerbaidžano, mūsų šalies pilietybės neprarado, nors ir gavo Azerbaidžano pasą. 2005 metų pasaulio U-21 ir 2007 metų universiados čempioną ne vienerius metus Azerbaidžanas kvietė atstovauti rinktinei, tačiau krepšininkas vis bandė prasimušti į Lietuvos nacionalinę komandą.
R.Alijevas buvo sukėlęs skandalą, kai viename interviu užsienio žiniasklaidai pareiškė, kad į Lietuvos rinktinę nepatenka tik dėl to, kad yra musulmonas. Kai jau nusprendė atstovauti Azerbaidžanui, tašką istorijoje padėjo FIBA, neleidusi R.Alijevui rungtyniauti Azerbaidžano nacionalinėje komandoje, nes jis žaidė Lietuvos jaunimo rinktinėje.
Lietuvoje yra ir daugiau krepšininkų, kurie tik panorėję galėtų tapti užsienio šalių piliečiais.
Mindaugas Timinskas JAV gyvena jau ne vienerius metus, turi žmoną amerikietę, tačiau apie JAV pilietybę ankstesniuose interviu nėra užsiminęs. Nuolat JAV gyvena bei žmoną amerikietę turi ir Artūras Karnišovas, šiemet su JAV rinktine tapęs pasaulio krepšinio čempionu.
Užsienio šalių pasus turi ir abu garsiausi Lietuvos ledo ritulininkai. Dukart Lietuvos ledo ritulio rinktinei atstovavęs Dainius Zubrus JAV pilietybę yra gavęs seniai ir turi dvigubą pilietybę. D.Zubraus žmona yra iš Kanados, abu poros vaikai gimė JAV.
Tuo tarpu Dariaus Kasparaičio kišenėje – net trys pasai. Būdamas 14 metų į Rusiją mokytis ledo ritulio paslapčių išvykęs sportininkas vėliau pasirinko atstovauti ne Lietuvai. 1992 metais su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos rinktine jis tapo olimpiniu čempionu, o po to iki 2006 metų žaidė Rusijos rinktinėje. Su ja D.Kasparaitis laimėjo olimpinius sidabro ir bronzos medalius. Baigęs karjerą rinktinėje dar priėmė ir JAV pilietybę.
Užsienio šalių rinktinėms atstovauja arba atstovavo visas būrys Lietuvos rankinio atstovų. Garsiausia iš jų – 1999 metų pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtoja ir geriausia tų metų pasaulio rankininke pripažinta Aušra Miklušytė-Fridrikas, žaidusi Austrijos rinktinėje. Kartu su ja tada austrams atstovavo ir Rima Sypkus (Sypkuvienė).
Šiuo metu Austrijos rinktinėje žaidžia Laura Magelinskas ir Agnetė Grigaitė, nuo 2012 metų Islandijai atstovauja Ramutė Pekarskytė. Karjeras jau baigusios Miroslava Rickevičienė ir Ingrida Radzevičiūtė gimtąją šalį buvo iškeitusios į Vokietiją, žaidė šios šalies rinktinėje.
Austrijos vyrų rinktinei šiuo metu atstovauja Vytautas Žiūra ir Romas Kirveliavičius, Vokietijos rinktinėje 1996-1998 m. žaidė Vygintas Petkevičius.
Dvigubą pilietybę turi ir praeityje garsus plaukikas Robertas Žulpa, į Italiją išvykęs ir ten vedęs dar būdamas Sovietų Sąjungos pilietis. Vis dėlto, po nepriklausomybės atgavimo žinomas sportininkas pareiškė norą gauti gimtosios šalies pasą ir 1992 metais tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas išimties tvarka šį dokumentą suteikė.