Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė šiuolaikinėje penkiakovėje lemiamu spurtu paskutinėje rungtyje nuskynė sidabrą ir praėjusį penktadienį padovanojo vienintelį apdovanojimą Tokijuje.
Po nepriklausomybės atkūrimo prastesnis Lietuvos olimpinis pasirodymas buvo tik kartą – 1996-siais Atlantoje, kai krepšininkai iškovojo vienintelę bronzą.
| Olimpinės žaidynės | Sportininkai |  |  |  | Iš viso | Vieta |
|---|---|---|---|---|---|---|
 1992 Barselona | 47 | 1 | 0 | 1 | 2 | 34 |
 1996 Atlanta | 61 | 0 | 0 | 1 | 1 | 71 |
 2000 Sidnėjus | 61 | 2 | 0 | 3 | 5 | 33 |
 2004 Atėnai | 59 | 1 | 2 | 0 | 3 | 45 |
 2008 Pekinas | 71 | 0 | 3 | 2 | 5 | 56 |
 2012 Londonas | 62 | 2 | 0 | 3 | 5 | 33 |
 2016 Rio de Žaneiras | 67 | 0 | 1 | 3 | 4 | 64 |
 2020 Tokijas | 42 | 0 | 1 | 0 | 1 | 77 |
„Olimpinės žaidynės buvo labai išskirtinės, – laidoje „Lietuva Tokijuje“ vedėjams Kęstui Rimkui ir Aurimui Tamulioniui pasakojo V.Alekna. – Visų pirma, dėl to, kad dėl pandemijos vyko po penkerių metų pertraukos. Reikia labai džiaugtis, kad jos išvis įvyko, nes per aštuonerius metus be olimpinių žaidynių pasikeistų visa sportininkų karta, kai kurie net netektų galimybės varžytis.“
Vertindamas lietuvių pasirodymą, olimpinis čempionas teigė, jog ir vienu medaliu pasidžiaugti reikėtų.
„Tai nėra labai blogas rezultatas. Turėjome ir vieną ketvirtąją vietą, kas jau yra šalia apdovanojimo. Gal kai kuriems sportininkams nepavyko parodyti savo geriausių sugebėjimų. Turime aštuonias vietas geriausiųjų aštuntukuose, kas olimpinėse žaidynėse irgi svarbu. Rio de Žaneiro olimpiadoje aštuonetuose turėjome dešimt sportininkų, dabar šiek tiek mažiau. Pasirodymas kiek prastesnis, bet šie pandeminiai metai yra ypatingi, sportininkams nebuvo lengva koncentruotis į olimpines žaidynes, daugelį paveikė ir pasikeitusi atrankos sistema. Tai pamokos, kurias turėsime išmokti“, – sakė V.Alekna.
Latvija ir Estija nuskynė po auksą bei bronzą Tokijuje, kuriame 15min kalbinta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovė Daina Gudzinevičiūtė teigė atsakomybės už mūsų šalies atletų pasirodymą neprisiimanti. Esą tai turėtų padaryti federacijos, į kurių rankas perduotas sportininkų parengimas.
„Šiuo metu suteikta daug galių federacijoms. LTOK yra organizacija, vienijanti federacijas, jų nariai yra federacijose, tad tai turėtų būti bendra atsakomybė, – svarstė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas V.Alekna. – Gal nereikėtų dabar iškart ieškoti, kad „aš kaltas“ ar „kažkuris kitas kaltas“. Reikia pažvelgti kaip sportininkui. Jei sportininkas nori eiti į priekį, jis turi išanalizuoti savo pasirodymą, silpnąsias vietas, pažiūrėti, kur buvo padarytos klaidos.“
Dviejose olimpinėse žaidynėse V.Alekna dalyvavo kartu su L.Asadauskaite-Zadneprovskiene, sužibusia sidabru Tokijuje.
„Tikrai labai puikus žmogus. Jei pamenat Londono žaidynes, situacija buvo panaši. Dabar ji iš 13-tos vietos pakilo taip aukštai... Mažai kas tikėjosi. Tai žmogus-kovotojas iš didžiosios raidės. Manau, kad mūsų sportininkams yra iš ko imti pavyzdį, o Laura yra tas pavyzdys“, – laidoje pasakojo 49-rių olimpinis čempionas.
Donata Karalienė ir Milda Valčiukaitė dviviete valtimis, V.Aleknos nuomone, galėjo pačiupti medalį, nors finišavo ketvirtos.
„Maloniai mane nustebino Liveta Jasiūnaitė, ieties metimo rungtyje iškovojusi septintąją vietą. Debiutantei tai tikrai puikus rezultatas, nuteikiantis, kad po trejų metų jos rezultatai bus geresni“, – vylėsi V.Alekna.
Disko metimo sektoriuje Andriaus Gudžiaus pasiekta šeštoji vieta – gana kuklus rezultatas, mano šios rungties legenda.
„Jis ir pats pripažino, kad tikslai ir norai buvo kiti. Teko girdėti, kad ir apšilimo metu jis puikiai atrodė. Tokio rango varžybos tuo ir žavios, kad ne visada viskas būna taip, kaip tu nori, ten daug dalykų susideda ir po to. Kartais per bandomuosius metimus, apšilimą išeikvojame daug energijos. Aš galiu prisiminti iš Londono olimpinių žaidynių savo pirmą metimą. Tada jaučiau, kad energijos turiu vienam metimui ir pirmu bandymu stengiausi viską parodyti, ką galiu. Kai reikėjo dar pridėti, nebuvo iš ko. Kai 40 metų, turi paskaičiuoti, kur ir ką panaudoti“, – prisiminė V.Alekna.
Ričardas Berankis atsisakė dalyvauti olimpinėse žaidynėse, nors būtų į jas patekęs. Tenisininkas iškeitė kelionę į Tokiją dėl komercinių turnyrų ir ATP taškų, nors jo pasirengimui olimpinėms kovoms buvo iššvaistyta ne viena dešimtis eurų.
„Berankio pasirinkimas – jo sprendimas, jis jį priėmė. Ar jau buvo aišku, kad jis važiuoja, ar kurį laiką buvo neaiškumas po to paskelbimo? Nežinau, ar čia jau toks didelis nuostolis. Jei yra noras siekti aukščiausių rezultatų, kai klaba eina apie aštuntukus... Gal Ričardas matė, kad tai nėra lengvai įgyvendinama“, – paaiškinimo ieškojo V.Alekna.
Lengvaatletės Kryscinos Cimanouskajos drama, pasak V.Aleknos, buvo didžiausias Tokijo olimpinių žaidynių skandalas. Jėga buvo bandoma išsiųsti namo Baltarusijos sportininkę, sukritikavusią savo šalies trenerius. Kai bėgikė atsisakė sėsti į lėktuvą, jai teko prašyti Lenkijos politinio prieglobsčio.
„Tai Šaltojo karo metus menantys dalykai, tik kažin, ar tada tai vyko taip viešai. Tokiais momentais veikti tikrai nedera, noras susidoroti su sportininke buvo akivaizdžiai matomas. Neturėjo kito pasirinkimo ši sportininkė, tik paprašyti politinio prieglobsčio kažkurioje iš valstybių“, – pasakojo V.Alekna, kuris pridūrė skambinęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui, o šis patikinęs, kad, jei reikės, padėti būtų galėjusi ir Lietuva.
Visą laidą žiūrėkite čia:
