Klaipėdoje prie stadiono pastatytoje Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos (LSAF) salėje tarp štangų, treniruoklių ir veidrodžių išaugo ne vienas tituluotas atletas.
Daugumą jų išugdė B.Vyšniauskas, kaip pats sako, išgelbėjęs Klaipėdos sunkiąją atletiką.
Liolių kaime Plungės rajone gimęs, o būdamas 15-os metų į Klaipėdą persikėlęs B.Vyšniauskas tris dešimtmečius dirbo Klaipėdos jūrininkystės srityje ir rinko medalius įvairiose sporto rungtyse – irklavimo jūrinėmis valtimis, sambo tuometinės SSRS karinių pajėgų pirmenybėse ir gerino Lietuvos ir SSRS svarsčių kilnojimo rekordus.
Dirbdamas jūrininkystės sporto klube „Meridianas“ jis sukūrė knygas, tarp jų „Mokykimės gyventi be vaistų“ ir „Ar šlapimas vaistas“, bet tikro pripažinimo sulaukė ne dėl šių parašytų kūrinių, o tapęs sunkiosios atletikos treneriu.
„Bronislavas Vyšniauskas per savo gyvenimą yra sulaukęs per tuziną įvairių Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) apdovanojimų, jam buvo įteikta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) „Olimpinė žvaigždė“ ir net vienas aukščiausių Tarptautinio olimpinio komiteto apdovanojimų. Šiam nusipelniusiam treneriui ne kartą rankas spaudė ir apdovanojimus teikė trys Lietuvos prezidentai – Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė“, – rašoma Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos (LSAF) interneto puslapyje perspausdintame straipsnyje pavadinimu „Bronislovui Vyšniauskui – 70 metų!“
Tačiau žinios apie D.Kmieliauskui skirtą ketverių metų diskvalifikaciją LSAF puslapyje nėra. Dopingas ir dėl jo įkliuvę auklėtiniai niekada nebuvo mėgstamiausia B.Vyšniausko tema.
„Aš norėjau pa žyznieny (iki gyvenimo pabaigos) jį nubausti, bet nubaudėme tik ketveriems metams“, – paklaustas apie D.Kmieliausko atvejį sakė B.Vyšniauskas.
Ko čia tardote, lyg prokuratūroje. Paskambinkite į prokuratūrą.
Jis nedaug pasakė apie tai, kaip Lietuvos sunkiosios atletikos jaunimo rinktinei atstovavusio auklėtinio organizme galėjo atsirasti dviejų rūšių dopingas.
„Jo ir paklauskite, kur jis jų nusipirko. Ko čia tardote, lyg prokuratūroje. Paskambinkite į prokuratūrą“, – sakė B.Vyšniauskas ir nutraukė pokalbį.
Vis dėlto D.Kmieliausko atvejį tyrė ne prokurorai, o Lietuvos sunkiosios atletikos federacija, kuriai vadovauja šiemet antrai prezidento kadencijai perrinktas B.Vyšniauskas.
Teigė, jog dopingą susirado internete
D.Kmieliauskas buvo patikrintas dar vasarą Lietuvos antidopingo agentūros specialistų, kurių paimtuose mėginiuose rasta drostanolono ir norandrosterono – atletams draudžiamų anabolinių steroidų. Jie padidina sportininkų raumenų masę ir jėgą, gali padėti sumažinti riebalinį audinį, bet turi ir šalutinių požymių.
„Aknė (padidėjęs spuoguotumas), praplikimas, nuotaikų svyravimai, inkstų nepakankamumas, širdies raumens pažeidimas, o kalbant konkrečiai apie vyrus, tai gali atsirasti ginekomastija (krūtų padidėjimas), taip pat paveikti tiek erekciją, tiek spermos kokybę, sukelti prostatos hiperplaziją ir vėžį“, – galimus pavojus apibūdino Lietuvos antidopingo agentūros laikinoji vadovė Kristina Jagminienė.
D.Kmieliauskas aiškino, jog neleistinas medžiagas įsigijo iš nepažįstamo prekeivio Klaipėdoje.
„Jis, nuleidęs galvą, linksėjo: kaltas, kaltas, daugiau taip nebedarysiu, – pasakojo Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas Vytautas Čepas. – Gal ir nebedarys. Gal reikės kreiptis dėl bausmės sutrumpinimo. Jis tikrai perspektyvus vyrukas buvo, bet labai norėjo greitai rezultato.
Jis, nuleidęs galvą, linksėjo: kaltas, kaltas, daugiau taip nebedarysiu.
D.Kmieliauskas buvo trečias Lietuvoje ir 14-as Europos jaunimo čempionate. Sutikite, tai nėra tie rezultatai, dėl kurių verta vartoti dopingą. Jis nusižiūrėjo internete tuos narkotikus, slapčia naudojo ir įkliuvo. Jis gyveno kartu su visa rinktine, bet kiti – švarūs. Sunku pasakyti, kas jų galvose sukasi. Jie nori rezultatų greičiau. Be to, reikia tam tikrų žinių, nes ne tik sunkiojoje atletikoje, bet kitose sporto šakose yra populiarūs maisto papildai, kurie yra leistini.“
Paaiškinimas: koją kišo varžovai ir ligos
Lengvoji atletika pirmauja pagal daugiausia dėl dopingo suspenduotų Lietuvos sportininkų skaičių, bet skaičiuojant sporto šaką pasirinkusių žmonių skaičių ir dopingo atvejų santykį ryški lyderė būtų sunkioji atletika.
Joje painiausi ir paaiškinimai bei versijos, kaip dopingas pateko į sportininkų kūnus.
1997 metai – R.Vyšniauskas ir metandienono metabolito ypač didelis kiekis. Sportininko treneris B.Vyšniauskas teigė, kad tai buvo klastingų varžovų juodas darbas.
2012 m. – A.Didžbalis ir dehidrochlormetiltestosteronas. Sunkiai dopingo kontrolierių atrandama medžiaga atleto organizme aptikta per Europos čempionatą Turkijoje, kurioje A.Didžbalis buvo antras. Pats sportininkas vengė aiškinti, teigdamas, jog nežino, kaip dopingas atsirado jo organizme. Jo trenerio B.Vyšniausko neoficiali versija – kažkas iš varžovų įbėrė.
2015 m. – R.Vyšniauskas ir dehidrochlormetiltestosteronas. B.Vyšniauskas teigė, kad ši byla yra blefas ir pikta linkinčių žmonių sąmokslas, nes esą jo sūnus jau buvo baigęs karjerą tuo metu. Iš tiesų kelias dienas prieš dopingo kontrolierių patikrinimą Klaipėdoje sunkiaatletis „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo, kaip rengiasi kelti štangą Europos čempionate.
R.Vyšniauskui dažnai koją kišdavo ir įvairios nelaimės prieš svarbiausių varžybų startus – apsinuodijimas nukeliavus į pasaulio čempionatą Dominikoje 2006 m., aukšta kūno temperatūra 2009 m. planetos pirmenybėse Pietų Korėjoje, 2008 m. olimpinėse žaidynėse ir 2010 m. pasaulio pirmenybėse kelti štangos nepavyko dėl traumų, 2013 m. prieš Lietuvos čempionatą – supykino.
Praėjusiame dešimtmetyje po dvejus metus diskvalifikacijų gavo ir mažiau žinomi Lietuvos sunkiaatlečiai Dovilė Blažiūnaitė ir Mantas Mickeliūnas. Pernai dėl klomifeno diskvalifikuotas Lietuvos lengvosios atletikos čempionas rutulio stūmikas Rimantas Martišauskas taip pat treniravosi Klaipėdoje, drauge su sunkiaatlečiais.
Pavojai visur – einant pas merginas ir valgant sriubą
Naujas desantas klaipėdiečių su geriausiu praėjusių metų Lietuvos sportininku A.Didžbaliu priešakyje lapkričio 28 dieną startuos pasaulio sunkiosios atletikos čempionate JAV.
Planetos pirmenybėse lietuvių galimybės laimėti medalius bus didesnės, ten nebus tarptautinės federacijos dėl dopingo problemų diskvalifikuotų devynių valstybių: Rusijos, Kinijos, Kazachstano, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos ir Turkijos.
Tokių griežtų bausmių Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija ėmėsi šių metų rugsėjį, pajutusi, jog dėl dopingo ydų sporto šaka gali būti ištrenkta iš olimpinių žaidynių programos.
Stengiamės iš paskutiniųjų, bet visų nesuseksime. Žinote, kartais išeina pas panas.
Ar juodajame sąraše negali atsidurti ir dopingo dėmių neišsiplaunanti Lietuvos sunkiaatlečių rinktinė?
LSAF viceprezidentas V.Čepas taip nemano.„Stengiamės iš paskutiniųjų, bet visų nesuseksime. Žinote, kartais išeina pas panas. Varžybose užsienyje net valgant žiūrėti reikia, kad ko neįbertų varžovai į sriubą“, – praplėsti fantaziją ieškant dopingo priežasčių siūlė V.Čepas.
Tačiau jis netikėtai paneigė B.Vyšniausko versijas dėl A.Didžbalio ir R.Vyšniausko.
„Pats vartojo, nežinau, kiek sąmoningai, bet tikrai vartojo, nes nekėlė jokių abejonių tie variantai (mėginių testų rezultatai), – apie A.Didžbalio 2015 m. atvejį kalbėjo V.Čepas. – Ir Ramūno atveju: jis matė, kad vyrukai lupa tuos preparatus, tad pabandė žmogus. Įkliūva ne tas, kas dešimt kartų geria, bet tas, kas vieną–du kartus pabando – krainyj (kraštinis). Jis buvo pakilęs į pasaulinį elitą, olimpinėse žaidynėse buvo arti medalių. Truputį trūko, o pagunda buvo – todėl ir įkliuvo.“
Federacija tiki vadovu ir treneriu
Užsienio valstybėse ne kartą griežtomis bausmėmis, tarp jų ir diskvalifikacijomis iki gyvos galvos, buvo baudžiami prie sportininko dopingo vartojimo prisidėję treneriai.
Ir Lietuvos lengvosios atletikos federacija dvejiems metams diskvalifikavo trenerį Romą Sausaitį, nedeleguojant jo į varžybas ir mokomąsias treniruočių stovyklas, kuriose dalyvaus nacionalinė rinktinė, kai jo auklėtinė Živilė Balčiūnaitė buvo antrą kartą (nuo 2016 iki 2024 m.) diskvalifikuota dėl dopingo taisyklių pažeidimų.
Sunkiosios atletikos federacijai, kuriai pastaraisiais metais vadovauja B.Vyšniauskas, o prieš tai – Arvydas Vaitkus bei dabartinis LRT vadovas Audrius Siaurusevičius, abejonių dėl nelemtų sutapimų nekilo.
Dažnai atletus stebintis klaipėdietis psichologijos daktaras ir rašytojas V.Čepas mano, jog B.Vyšniausko auklėtinių dopingo atvejų skaičius didelis dėl to, kad šis treneris dirba su dauguma šalies atletų.
Jis, kaip treneris, tikrai neskatina vartoti, nesako, kad vartokite, vyrai, aš jus ištrauksiu.
„Kad Lietuvoje kitų nėra. Visi jo auklėtiniai – suaugusių, jaunimo, jaunučių rinktinės nariai. Kai kurie gyvena Klaipėdoje po kelis mėnesius, o suaugusiųjų rinktinė ten gyvena nuolat, – kalbėjo LSAF viceprezidentas. – Nesvarstėme, ką dabar padarysi, kad taip yra.
Jis yra talentingas treneris, ant jo laikosi visa sunkioji atletika. Tai jis sukūrė šį nedidelį klubą ir regionų tinklą – iš Marijampolės, Gargždų, Telšių atvažiuoja pas mus.
Rajonuose nėra prasmės tai vartoti. Kam? O čia atvykę, jie išeina į tarptautinį lygį. Tada ta pagunda, matyt, ir kyla. Jis, kaip treneris, tikrai neskatina vartoti, nesako, kad vartokite, vyrai, aš jus ištrauksiu. To tikrai nėra.
Galima nubausti, bet tai būtų bausmė nekaltam. Reikėtų uždaryti sunkiosios atletikos duris. Per pastaruosius 8 metus atvežėme 30 medalių iš įvairių varžybų. Tai – rimtas darbas. Man net sunku žiūrėti, kaip jie treniruojasi – atrodo, kad žarnos išlįs per gerklę.“
Siūlo patikrinti sunkiaatlečių namus pareigūnams
Lietuvos sporto vadovams ir Antidopingo agentūros specialistams neprasprūsta pro akis sunkiaatlečių nuodėmės Klaipėdoje, bet išspręsti pasikartojantį detektyvą nepavyksta.
„Lietuvoje nėra nustatyta trenerių kaltės, nes niekas neliudija. Nei sportininkai, nei kiti. Paprasčiausias būdas būtų nustatyti kaltą – vartotojas pasakytų, kas jam davė dopingo. Tačiau dažniausiai vartotojai pasakoja pasakas, kad kažkur kažką susitiko, kažkam perdavė, neaišku, kaip atrodė – kitaip tariant, jie dopingo tiekėjo nepažįsta, – sakė Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius. – Nors Lietuvos antidopingo agentūra perduoda atvejį pareigūnams, kurie turėtų pradėti tyrimą, galiausiai viskas susiveda į neaiškius paaiškinimus.
Kodėl, kitaip nei užsienyje, pareigūnai nedaro patikrinimų sportininkų buvimo vietoje? Šiuo atveju dauguma sunkiaatlečių gyvena pas Vyšniauską. Ten nė karto nėra buvę patikrinimo. Tai – dar vienas būdas dopingo prevencijai, bet aktyvumo trūksta.“
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės nuomone, šalyje turėtų būti įkurta speciali drausmės komisija, kuri perimtų atsakomybę iš federacijos ir ne tik turėtų skirti bausmes už dopingą atletams, bet ir spręstų kitų asmenų atsakomybės klausimą.
„Kol tai nėra reglamentuota, atsakomybė yra labiau moralinė. Kiek girdėjau, pastaruoju atveju vaikinas sako, jog pirkęs pats, su niekuo nesusitaręs, tad mes negalime spręsti, kaip buvo ir kas dėl to kaltas. Jei būtų nepriklausoma drausmės komisija, šie klausimai būtų sprendžiami paprasčiau ir aiškiau“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
Kol kas dopingo bylos užkrautos Lietuvos antidopingo agentūrai.
„Atsakomybę turi prisiimti Lietuvos sunkiosios atletikos federacija, tie asmenys, kurie dirba su atletais. Nepamirškime ir sportininkų, kurie mato ir žino, kas vyksta, tačiau nesiima jokių priemonių šiai žalingai praktikai užkirsti kelią, kurie tyli matydami nusižengimus.
Sportininkai, kurių organizmuose buvo rastos draudžiamos medžiagos ir dėl to buvo diskvalifikuoti, neatskleidžia visos tiesos apie tai, kaip atsitiko, kad ši medžiaga pateko į jų organizmą, – sakė antidopingo kontrolierė Kristina Jagminienė. – Mes privalome pradėti tyrimą, jei daugiau nei vienas to paties trenerio sportininkas vartojo dopingą. Reikia suprasti, kad mes ne policija, ne slaptoji tarnyba, mūsų galios yra ganėtinai ribotos.
Mes privalome pradėti tyrimą, jei daugiau nei vienas to paties trenerio sportininkas vartojo dopingą.
Jeigu sportininkas ar kiti liudytojai neduoda parodymų, yra ganėtinai sunku įrodyti ir nubausti asmenį, padariusį antidopingo taisyklių pažeidimą.
Norėčiau pabrėžti, kad sportininkų bendradarbiavimo mums trūksta. D.Kmieliauskas, taip pat pateikęs savo miglotą versiją, dingo iš Lietuvos.
Aš norėčiau paraginti, kad kiekvienas sportininkas, kuriam rūpi švarus sportas, suteiktų mums informacijos, kuri būtų labai vertinga kovojant prieš antidopingo taisyklių pažeidimus sporte. Net tie sportininkai, kurie pažeidžia antidopingo taisykles, tačiau bendradarbiauja su antidopingo agentūra, duoda parodymus ir suteikia naudingą informaciją, gali gerokai susimažinti sankciją.“
Lietuvos sunkiosios atletikos dopingo bylų istorijoje padėtį sunkina ir tai, jog šios sporto šakos federacijai vadovauja tas pats asmuo, kurio auklėtiniai buvo sugauti dėl dopingo. Sporto politikai neturi svertų peržiūrėti federacijos finansavimą, kol nėra tvirtų įrodymų apie galimus nusikaltimus.
„Kas gali uždrausti vadovauti B.Vyšniauskui, jei niekas nenustatė, kad jis pažeidė taisykles? – kalbėjo E.Urbanavičius. – Visi kalbame apie židinį, kuriame kažkas vyksta, bet niekas negali nustatyti pažeidimo fakto.“
