Vilniaus valdančioji koalicija yra viena plačiausių sostinėje per pastaruosius tris dešimtmečius ir ją sudaro 4 politinės jėgos: 17 vietų ir mero postą rinkimuose iškovojęs komitetas „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“, 9 vietas laimėję Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), 6 vietas turinti Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ bei Darbo partija (5 vietos).
Sporto ir sveikatingumo infrastruktūrai skirta dvyliktoji koalicijos programos dalis. Joje – ir šeši punktai, susiję su konkrečių sporto objektų statybomis, vystymu bei plėtra.
Ateinantys savivaldybių tarybų rinkimai numatyti 2023-iųjų pavasarį, tad 15min pasidomėjo, kiek ir kaip darbai yra pasistūmėję kiekviename iš šių sporto barų valdininkams pasiekus kadencijos mediumą.
Galima tik priminti, kad Vilniaus savivaldybė 2021 m. sportui ir sveikatingumui sostinėje suplanavusi skirti 18,5 mln. eurų, iš kurių sporto infrastruktūrai – 3,5 mln. eurų.
1 UŽDAVINYS
- Plėtoti baseinų prieinamumą – pradėti dar dviejų miesto baseinų statybas.
- 15min vertina progresą: 3/10
Įgyvendinti antrąją ir svarbiausią šio uždavinio dalį Vilniaus valdininkams kol kas sekasi sunkiai. Apie besisukančius kranus, kasamas kapsules ir plušančius statybininkus kalbėti dar gerokai per anksti. Kol kas viskas apsiribojama projektavimo darbais ir alternatyvų svarstymais kabinetuose.
„Šiuo metu vyksta baseino Pilaitėje, Pilaitės gimnazijos valdomame sklype (Įsruties g. 3), projektavimas. Projektuojamas 25 metrų 6 takų baseinas su sveikatingumo ir pramogų erdve bendruomenei. Skaičiuojama, kad rangos darbai galėtų kainuoti iki 5 mln. eurų. Kadangi projektavimo darbų pabaiga planuojama 2022 m., statybos gali prasidėti ne anksčiau“, – 15min portalui teigė sporto klausimus kuruojantis Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Jo teigimu, šio projekto numatoma statybų trukmė – 15–18 mėnesių, taigi baseinas Pilaitėje bus užbaigtas jau tik po kitų savivaldybių tarybų rinkimų.
„Antras baseinas planuojamas Balsiuose. Šiuo metu yra svarstomos papildomos alternatyvos: mokyklų sklypuose projektuoti ir pastatyti nedidelius (25 metrų, 4 takų) baseinus, panaudojant naujausią Europos valstybių tokių objektų įrengimo patirtį“, – teigė vicemeras.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad jau yra atnaujintos Lazdynų daugiafunkcio centro statybos, miestui perduotas Lietuvos vaikų ir jaunimo centras bei jo baseinas.
2 uŽdavinys
- Užtikrinti 10 standartinių matmenų futbolo aikščių su dirbtine danga įrengimą, prioritetą teikiant Vilniaus rajonams, kuriuose tokių aikščių nėra.
- 15min vertina progresą: 2/10
Visiškai neseniai savivaldybė sulaukė palankaus Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sprendimo, kuris per mažą žingsnį priartino miestą prie „Daugiafunkcio sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekso“ statybų. VPT nurodė nematanti teisinio pagrindo atlikti naują konkurso vertinimą.
„Šiuo metu nebeturime kliūčių sutarties dėl daugiafunkcio komplekso Šeškinėje pasirašymo. Paskutinį žodį šiame procese liko tarti Vyriausybei, kalbamės ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl tolimesnių veiksmų. Tikimės, kad Vyriausybė neišsižadės jau anksčiau savo prisiimtų įsipareigojimų ir galėsime pradėti darbus, o po trejų metų Vilniuje turėtume aukščiausius sporto standartus atitinkantį kompleksą“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Vilniaus valdžia galės pasirašyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“.
Daugiafunkcį sporto kompleksą, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat būtų statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.
Tačiau kompleksas Šeškinėje – tik ledkalnio viršūnė, prie kurios jau tris dešimtmečius nepavyksta priartėti nė vienai valdžiai.
Kalbant apie smulkesnius objektus, pastaraisiais metais pavyko bent šiek tiek išjudėti iš sąstingio taško.
2019 metais pradėjo veikti savivaldybės privačiam investuotojui išnuomotame „Ryto“ progimnazijos sklype įrengtas dengtas maniežas, 2020 metų vasarą analogiškas objektas atidarytas Pilaitės gimnazijoje.
Tačiau šie du maniežai kol kas yra vieninteliai realūs objektai, kuriais futbolo entuziastai gali džiaugtis jau dabar. Visi kiti – tik popieriuje, valdininkų galvose ir planuose.
Anot V.Benkunsko, jau artimiausiomis savaitėmis bus paskelbtas viešasis pirkimas rangos darbams dar vieną panašų maniežą įrengti Žirmūnų gimnazijoje.
„Taip pat baigiama projektuoti standartinių matmenų futbolo aikštė M.Biržiškos gimnazijos sklype. Analogų Lietuvoje neturinčiame objekte bus įrengta žiemą šildoma danga, tad stadionas galės būti naudojamas visus metus. Rangos darbai turėtų prasidėti 2022 metais, o pabaiga planuojama 2023 metais“, – žadėjo V.Benkunskas.
Vicemero teigimu, vertinamos galimybės miesto ir privačių investuotojų lėšomis įrengti standartinių matmenų futbolo aikštes A.Puškino gimnazijos ir Atgajos specialiosios mokyklos sklypuose. Taip pat kreiptasi į „Turto banką“ dėl galimybės perimti buvusį Lietuvos edukologijos universiteto stadioną Žvėryne.
Savivaldybė yra ilgam laikui išnuomojusi stadioną Grigiškėse, Kadriškių g. privačiam investuotojui, kuris įsipareigojo stadioną savo lėšomis atnaujinti. Tikimasi, kad stadiono remontas bus atliktas iki šio rudens – aikštyne planuojami žemės darbai ir dirbtinės dangos įrengimas.
Panašus objektas yra ir Naujojoje Vilnioje – ten pilnų matmenų futbolo aikštynas ilgam laikotarpiui išnuomotas „Granito“ klubui. Mainais klubas įsipareigojo investuoti į stadioną, kad padidintų jo patrauklumą.
„Teismui priėmus miesto savivaldybei palankų sprendimą, numatoma atgaivinti ir daugiafunkcio centro Šeškinėje statybos projektą, jei tam pritars Vyriausybė. Stadiono projekte numatytos 4 futbolo aikštės, kurios taip pat buvo įtrauktos į bendrą objektų sąrašą“, – 15min aiškino V.Benkunskas.
3 uždavinys
- Įrengti pilnų matmenų stadioną Naujoje Vilnioje.
- 15min vertina progresą: 1/10
Vicemero teigimu, šis projektas derinamas kartu su Lietuvos futbolo federacija. Pagal VšĮ „Vilniaus futbolo akademija“, kurios dalininkės yra LFF ir Vilniaus miesto savivaldybė, projektą, Naujojoje Vilnioje planuojamas 3–4 aikščių kompleksas.
Pradinis susitarimas įpareigojo savivaldybę surasti kompleksui tinkamą sklypą, o LFF – užtikrinti projekto įgyvendinimą finansiškai, tačiau investicijų klausimas lieka neišspręstas.
„LFF lig šiol nėra išsprendusi finansavimo klausimo, vyksta sprendimų dėl projekto įgyvendinimo derinimas“, – 15min teigė V.Benkunskas.
Vis dėlto 15min kalbinti LFF vadovai dėl šios stadiono turėjo kategoriškai priešingą nuomonę ir tikino, kad atsakomybę dėl stringančio projekto turėtų prisiimti būtent savivaldybė.
„Keista, kad V.Benkunskas taip kalba. Per šį pusmetį su Vilniaus savivaldybės atstovais ir Švietimo, mokslo ir sporto viceministru Linu Obcarsku turėjome kokius 4–5 virtualius susitikimus. Esame pateikę „Futbolo namų“ konceptą, kuriame yra aišku, ką norėtume ten daryti ir turėti. Iš mūsų pusės buvo pateikti vizualizacija ir planai, mes jį pilnai finansuojame, tad pateikėme ir naują įstatų redakciją. Turėjome ir garantinį raštą, kad investuotojas tikrai ateitų ir imtųsi šio projekto vystymo. Dabar kamuolys yra Vilniaus savivaldybės pusėje. Kita vertus, pats V.Benkunskas sakė, kad gal šiek tiek palūkėkime ir pažiūrėkim, kaip viskas išsispręs su nacionaliniu stadionu“, – savo nuomonę dėstė LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
Jis užtikrino, kad LFF norėtų ir toliau tęsti šį projektą.
„Esame pradėję darbus, norėtume juos tęstis, esame nusimatę pinigų sumą, kurią norėtume investuoti jau šiemet. Skolintumės ir FIFA. Ši organizacija tokius projektus palaiko, tad pradinį įnašą tikrai turėtume. Esame nusiteikę optimistiškai, bet per pusę metų jaučiame, kad Vilniaus savivaldybė viską šiek tiek stabdo“, – pasakojo E.Stankevičius.
Jis neslėpė, kad kiek anksčiau iš savivaldybės atstovų buvo užuominų, kad LFF jie ne visai pasitiki.
„Buvo tokių kalbų, tai mes tuomet išreiškėme vienintelį norą, kad Vilnius bent jau sutvarkytų tai, kas jiems priklauso – privažiavimus ir kitą vietinę infrastruktūrą. Visa kita atliktume mes etapais. Norėtume ten turėti 5 tūkst. vietų stadioną su galimybe išsiplėsti, taip pat uždarą maniežą, tris pilnų matmenų aikštes, paplūdimio futbolo aikštę. viešbutį, konferencijų centrą, SPA. Tai būtų pilnas komplektas“, – pasakojo E.Stankevičius.
LFF vadovo teigimu, dėl finansavimo į FIFA ir UEFA, federacija galėtų kreiptis, kad ir rytoj, o visą projektą įgyvendinti įsipareigotų per 4–6 metus.
4 uždavinys
- Rekonstruoti 40 sporto aikštelių prie švietimo įstaigų ar kitose vietose.
- 15min vertina progresą: 6/10
Konkretūs darbai ir rezultatas matomi jau dabar. Nuo 2020 m. pradžios sostinėje atnaujinti 11 ugdymo įstaigų stadionai. Dar dviejuose – Simono Stanevičiaus progimnazijoje bei Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje – darbai baigiami šiuo metu, juos planuojama atidaryti iki vasaros.
„Iki metų pabaigos numatoma sutvarkyti 10 papildomų aikštynų. Šiuo metu vykdomi viešieji šių stadionų atnaujinimo paslaugų pirkimai, kitą savaitę bus pasirašomos sutartys su rangovais“, – žadėjo V.Benkunskas.
Vicemero teigimu, pernai ugdymo įstaigų aikštynų atnaujinimui savivaldybė skyrė 3,34 mln. eurų. Šiais metais šiems darbams miestas jau atseikėjo 612 tūkst., o iš viso numatė išleisti 2,45 mln. eurų – 2,2 mln. eurų bus skirti inventoriui ir dangoms įsigyti bei sumontuoti, dar ketvirtis milijono – paruošiamiesiems darbams ir apšvietimo įrengimui.
5 Uždavinys
- Pastatyti naują, modernų, visų lengvosios atletikos šakų̨ sportininkams prieinamą lengvosios atletikos maniežą.
- 15min vertina progresą: 3/10
Apčiuopiamo rezultato kol kas nematyti, per dvejus metus pasistūmėta tik tiek, kad 2020 metų vasarą baigėsi pirmą kartą su Lietuvos architektų sąjunga bendrai surengtas architektūrinės idėjos konkursas, kuriame buvo pateikta daugiau nei 20 būsimo lengvosios atletikos maniežo idėjų.
„Šiuo metu tęsiamos derybos dėl šio projekto tikslinimo ir galutinių sprendinių. Tikimasi statybos rangos darbus pradėti 2023 metais“, – aptakiai teigė V.Benkunskas.
Tai reiškia, kad lengvosios atletikos bazė, kurią dabartinė koalicija įsipareigojo „pastatyti“, veikiausiai būtų pradėta statyti jau tik po kitų savivaldybių tarybų rinkimų.
Šio objekto numatoma vertė apie 15 mln. Eur. Planuojama, kad Lengvosios atletikos manieže treniruotųsi apie 500 lengvaatlečių ir kitų sporto šakų atstovų.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis 15min teigė, jog praėjusiais metais dėl šio projekto intensyviai bendradarbiavo su savivaldybe bei viliasi, kad miestas ištesės duotą pažadą vilniečiams ir sportininkams
„Kalba turbūt eitų apie multifunkcinę sporto bazę, lengvosios atletikos maniežo Žirmūnuose pagrindu. Savivaldybė pernai gana intensyviai bendradarbiavo su federacija, buvo paskelbtas architektūrinių-urbanistinių idėjų konkursas. Konkurso sąlygos buvo derinamos su LLAF – kokie takai, kiek takų, šuoliaduobės ir kita. Šį klausimą buvo pavesta kuruoti buvusiam federacijos direktoriui Rimantui Mikaičiui, jis su savivaldybe išsprendė tikrai daug klausimų, savivaldybė įsiklausė ir atrodė, kad mūsų siūlymai buvo išgirsti“, – pasakojo E.Skrabulis.
Visgi LLAF vadovas neslėpė, kad nerimo ženklų yra.
„Konkursas įvyko, yra paskelbtas nugalėtojas ir, tikėtina, kad dabar ruošiamas techninis projektas. Daugiau naujienų mes neturime, gal kiek nerimą kelia tyla, tačiau galbūt tyliai gerai viskas vyksta. Jei tai vyks kaip Šeškinėje, bus katastrofa. Šiam maniežui yra numatytos lėšos, bet kiekvienais metais sąmata brangsta. Neturėjimas dar vieno normalaus, modernaus maniežo yra nusikaltimas prieš vilniečius. Viena iš užduočių, kurią sau kelsime po LLAF prezidento rinkimų (E.Skrabulis savaitgalį buvo perrinktas dar vienai kadencijai – aut.past.), bus daryti viską, kad šis maniežas iškiltų“, – kalbėjo E.Skrabulis, užsiminęs, kad tokį objektą būtų galima suspėti pastatyti per vienerius metus.
6 Uždavinys
- Pastatyti vieną profesionaliam ledo sportui visiškai pritaikytą ledo areną. Taip pat pastatyti vieną gyventojų aktyviam laisvalaikiui ir ledo pramogoms ar treniruotėms skirtą sezoninę ledo areną.
- 15min vertina progresą: 3/10
Ledo arenos statybai sostinėje paskirtas 39 tūkst. kv. m ploto sklypas, adresu Jotvingių g. 1. Šiuo metu rengiamas ledo arenos projektas.
Pastate numatytos patalpos turėtų užimti maždaug 9 500 kv. m. Numatoma, kad objektas vienu metu galės sutalpinti mažiausiai 950 žiūrovų ir apie 100 sportininkų. Pastate bus įrengti du aukštai – pusrūsis ir pirmasis aukštas su antresole.
Pusrūsyje bus įrengta vienintelė Lietuvoje akmenslydžio aikštelė, sudaryta iš dviejų takų. Šalia suprojektuotas ir rūbinių kompleksas sportininkams, pačiūžų nuomos punktas, apšilimo bei dailiojo čiuožimo choreografijos salės.
„Pirmajame arenos aukšte numatyta įrengti dvi ledo ritulio aikštes, tribūnas varžybų stebėjimui, taip pat administracines patalpas, ekspozicines erdves. Ledo ritulio aikštes skirs reprezentacinė poilsio erdvė. Numatoma, kad ši erdvė bus išnaudojama varžybų pertraukų metu, taip pat kaip laukimo salė neformaliojo ugdymo užsiėmimus lankančių vaikų tėvams. Tarp poilsio erdvės ir vienos iš ledo ritulio aikščių bus įrengta stiklinė siena, tad ši ir dalies tarnaus ir kaip erdvė žiūrovams, stebintiems treniruotes“, – pasakojo V.Benkunskas.
Visi ledo arenos projektavimo darbai turėtų būti užbaigti 2022 m. pradžioje. Suplanavus visus sprendinius, bus skelbiamas projekto viešasis pristatymas, projektas bus teikiamas visuomenės pastaboms.
Nors šis projektas taip pat kol kas yra dar tik startinėse pozicijose, asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas Dainius Zubrus pristatydamas Vilniaus ledo areną teigė, kad tai – puiki žinia Vilniaus gyventojams, o ypač ledo ritulio, kerlingo bei dailiojo ir greitojo čiuožimo bendruomenėms.
„Susidomėjimas ledo rituliu auga, o esama profesionali sporto infrastruktūra Lietuvos sostinėje jau seniai nebetenkina šios sporto šakos galimybių. Pagaliau Vilniaus miesto ledo ritulio komandos turėtų savo „namus“ ir galėtų konkuruoti su kaimyninių šalių profesionaliais sportininkais“, – vylėsi Lietuvos ledo ritulio legenda.
