Anot renginio organizatorių, tai beveik 1 tūkst. daugiau nei pernai.
Prieš bėgimo startą visą gatvė, vedanti link Antakalnio kapinių, buvo sausakimša įvairaus amžiaus bėgikų, daugiausia jaunimo, karių, moksleivių.
„Šiemet vien iš anksto registravęsi bėgimui buvo virš 3,5 tūkst. žmonių, o iš viso startavo 4 tūkst. 200 dalyvių, daugiausia vilniečių, bet taip pat yra daug atvykusiųjų iš daugelio kitų Lietuvos miestų“, – BNS šeštadienį sakė bėgimą organizuojančios Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas.
Tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ sostinėje rengiamas 23 kartą. Anot V.Dobrovolsko, šiemet bėgime dalyvauja ir svečiai iš Latvijos, Baltarusijos, Prancūzijos, JAV, Naujosios Zelandijos, kitų valstybių.
„Paprastai visą trasą baigia apie 95 proc. dalyvių, tai nėra greičio rungtynės, vyresnio amžiaus žmonės neretai išbėga anksčiau ir pamažu taip pat įveikia trasą“, – sakė V.Dobrovolskas.
Devynių kilometrų ilgio bėgimo trasa tradiciškai driekiasi nuo Antakalnio kapinių iki Vilniaus televizijos bokšto.
Anot renginio organizatorių, bėgimo populiarėjimą lemia ne tik jo garsinimas internete ar žiniasklaidoje.
„Manau, kad ir stiprėjanti pilietinė sąmonė, patriotinis jausmas lemia tai, kad kasmet susirenka vis daugiau žmonių. Šiemet tai tikrai pats masiškiausias bėgimas“, – sakė V.Dobrovolskas.
Bėgikų palydėt atvykęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, jog bėgime šiemet dalyvauja apie 1 tūkst. karių iš įvairių šalies dalinių.
„Džiaugiuosi, kad tas ratas žmonių, bėgimo dalyvių kasmet didėja. Metai bėga, o mūsų susirenka ne mažiau, o kaip tik daugiau. Manau, kad tai labai graži pagarba tiems, kurie žuvo, tiem kurie buvo sužeisti, manau, kad tikrai galime didžiuotis, kad patriotizmo, pilietiškumo dvasia Lietuvoje tikrai yra stipri“, – BNS sakė J.Olekas.
Pats ministras sakė kol kas negalįs dalyvauti bėgime dėl pernai patirtos kojos traumos.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
