Tikslas – propaguoti organų donorystę
Kitas šių sporto žaidynių tikslas – propaguoti organų donorystę, padėkoti donorų šeimoms, sutikusioms paaukoti artimųjų organus ir išgelbėjusioms nepažįstamų žmonių gyvybes.
Kaip teigia EHLTF vadovas airis Brendanas Gilliganas, pats gyvenantis su persodinta donoro širdimi, XV-ųjų žaidynių organizavimas Vilniuje – puiki galimybė įrodyti visuomenei, kad ir po atliktos organų transplantacijos žmonės gali ir nori aktyviai gyventi, sportuoti.
„Šios žaidynės – įrodymas, kad po transplantacijos pagerėja transplantuotų žmonių sveikata, jų gyvenimo kokybė. Tai suteikia galimybę komfortiškiau jaustis tiems pacientams, kurie dar tik laukia transplantacijos“, – sako B.Gilliganas.
Kitas šių sporto žaidynių tikslas – propaguoti organų donorystę, padėkoti donorų šeimoms, sutikusioms paaukoti artimųjų organus ir išgelbėjusioms nepažįstamų žmonių gyvybes. „Tai puiki galimybė perduoti žinią visuomenei apie sėkmingus organų donorystės ir transplantacijos atvejus“, – teigia B.Gilliganas.
Šimtai svečių – iš devyniolikos užsienio šalių
Pasak Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ vadovės Ugnės Šakūnienės, mūsų šalyje rengiamose žaidynėse žada dalyvauti net 19 užsienio šalių atstovai: „Iš viso žaidynėse dalyvaus apie 180 sportuojančių žmonių. Drauge su lydinčiaisiais asmenimis į Lietuvą atvyks daugiau kaip 300 užsieniečių. Tai didelis būrys ypatingų mūsų šalies svečių, atvykstančių į išskirtinį renginį“. Jie bus apgyvendinti viešbučiuose „Panorama“ ir „Corner Hotel“.
Airių delegacijoje bus 27 žmonės, anglų – 34, olandų – 31, danų – 24, suomių – 26, norvegų ir švedų – po 37, prancūzų – 21, austrų – 19, belgų ir vokiečių – po 5, graikų, vengrų ir italų – po 8, šveicarų ir rumunų – po 2, slovėnų ir bulgarų – po 3, slovakų – 1. Lietuvai turėtų atstovauti apie 15 žmonių po širdies arba plaučių transplantacijos.
Žaidynių dalyviai rungsis plaukimo, bėgimo, lengvosios atletikos rungtyse, dviračių varžybose, žais golfą, tinklinį, petankę, stalo tenisą, tenisą, badmintoną. Populiariausia šių žaidynių sporto šaka – lengvoji atletika.
Žaidynėse – aktyviai sportuojantys transplantuoti
Jauniausia varžybų dalyvė – 15-metė olandė Renskė van der Pilj su persodinta širdimi.
Vyriausiasis žaidynių dalyvis – 80 metų prancūzas Žanas Klodas Le Burhis (Jean-Claude Le Bourhis) su persodinta širdimi, kuris planuoja dalyvauti net keliose rungtyse: bėgti 4 kilometrų krosą, dviračių lenktynėse įveikti 20 kilometrų, lengvosios atletikos varžybose bėgti 100, 400, 1500 metrų bei dalyvauti estafetės bėgime (šiame bėgime Prancūzijos komandoje jauniausias dalyvis – 50 metų).
Jauniausia varžybų dalyvė – 15-metė olandė Renskė van der Pilj su persodinta širdimi.
Žaidynės prasidės liepos 12-ąją dalyvių eisena nuo V. Kudirkos aikštės iki Valdovų rūmų.
V. Kudirkos aikštėje komandos rikiuosis į koloną, sportininkai eis su savo šalies vėliava ir lentelėmis su informacija – kokio organo transplantacija jiems atlikta. Aikštėje vyks ir organų donorystę propaguojanti akcija, kurią organizuos Nacionalinis transplantacijos biuras – čia bus galima pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti, pabendrauti su transplantuotais žmonėmis. Šioje eisenoje Lietuvos delegacijoje turėtų dalyvauti ir du mažyliai su persodintomis širdelėmis. Valdovų rūmų kieme bus surengta iškilminga žaidynių atidarymo ceremonija.
Geriausieji bus apdovanoti
Pasak U. Šakūnienės, be sporto varžybų, kurių stebėti kviečiami ir vilniečiai bei miesto svečiai, žaidynių dalyviams bus rengiamos ekskursijos po Lietuvą, vyks ir kiti renginiai, kurie yra tapę tokių žaidynių tradicija: paskutiniąją dieną, liepos 16-ąją, rankomis susikibę visi žaidynių dalyviai Lukiškių aikštėje susiburs į Gyvybės ratą. Žaidynių uždarymo ceremonija vyks viešbutyje „Le Meridiene“.
Šios ceremonijos metu bus apdovanoti geriausiai pasirodę varžybų dalyviai. Po pereinamąją Europos federacijos įsteigtą taurę gaus geriausias sportininkas ir geriausia sportininkė. Šie du sportininkai gaus ir „Gyvasties“ taures, kurios su jais liks visam laikui.
Specialiosiomis taurėmis bus apdovanoti ir du geriausi sportininkas ir sportininkė su persodintais plaučiais – jas įsteigė Austrijos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais asociacija.
Vienas iš Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais federacijos įkūrėjų, buvęs Prancūzijos transplantuotų žmonių organizacijos vadovas, dabar jau a.a. Jeanas Marcas Charlotas įsteigė taurę jauniausiai tinklinio komandai, laimėjusiai auksą, sidabrą arba bronzą. Šiemet taurę įteiks jo našlė Raymond Charlot.
Specialiosiomis taurėmis bus apdovanoti ir du geriausi sportininkas ir sportininkė su persodintais plaučiais – jas įsteigė Austrijos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais asociacija. Taip norėta padrąsinti dalyvius, gyvenančius su persodintais plaučiais. Visame pasaulyje plaučių persodinimo operacijų atliekama kur kas mažiau negu širdžių transplantacijų, todėl ir žaidynėse tokių sportininkų būna mažiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje varžysis 125 sportininkai su persodintomis širdimis, 56 – su persodintais plaučiais ir 6 – su persodintais širdies bei plaučių kompleksais.
Pereinamąjį Džefrio Finigano (Geoffrey Finnigan), pirmojo Europos širdies transplantacijos federacijos prezidento, apdovanojimą gaus geriausi vyriausiosios amžiaus grupės sportininkai, kurie rungsis teniso, stalo teniso bei badmintono varžybose.
Britai atsisakė organizuoti
Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais sporto žaidynės organizuojamos kas dvejus metus. Kada ir kas pasiūlė šiųmetes žaidynes surengti būtent Lietuvoje? U.Šakūnienė neslepia, jog tokia drąsi ir ambicinga idėja visai atsitiktinai kilo dalyvaujant tokiose žaidynėse Olandijoje.
Kadangi žaidynės vyksta kas dveji metai, paprastai šalys, kuriose nusprendžiama organizuoti ateinančias žaidynes, joms rengiasi kelerius metus. Šįkart viskas buvo kitaip.
2012 metais Olandijoje vyko ir žaidynės, ir Europos žmonių su transplantuotomis širdimis ir plaučiais federacijos Generalinė asamblėja. Šios asamblėjos metu buvo iškeltas klausimas, kur būtų galima surengti 2014-ųjų žaidynes, nes paaiškėjo, kad Anglija, kuri turėjo rengti šias žaidynes, dėl lėšų stygiaus atsisakė tai daryti.
„Tada ir kilo mintis pasiūlyti Lietuvą, – prisimena U.Šakūnienė. – Bet pasakiau, kad grįžus į Lietuvą, šią idėją būtina aptarti su asociacijos „Gyvastis“ taryba. Taryba šiam siūlymui pritarė. Apie tai pranešėme žaidynių sumanytojams – Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais federacijai (EHLTF), tačiau ilgai nesulaukėme jokio atsakymo. Tik 2013-ųjų pavasarį buvo gautas oficialus patvirtinimas, kad XV žaidynes leidžiama rengti Lietuvoje“.
Sunki rėmėjų paieška
Prasidėjo intensyvus ruošimasis žaidynėms. U.Šakūnienei, padedamai būrelio pagalbininkų, teko nuveikti begalę organizacinių darbų – ieškoti rėmėjų, registruoti dalyvius, derinti sporto rungčių grafikus, rungtynių vietas, reikiamą atributiką, organizuoti sportinių varžybų teisėjų komandą, spręsti svečių maitinimo, apgyvendinimo ir logistikos klausimus.
U.Šakūnienė neslepia: rėmėjų paieška buvo sunkus ir didelis darbas, nors bemaž visi, į ką buvo kreiptasi finansinės paramos, pripažino, kad būsimo renginio tikslas – labai kilnus. „Viskas šiais laikais kainuoja labai didelius pinigus. Ir nors pavyko gauti dideles nuolaidas patalpoms, atributikai ir kitiems dalykams, žaidynių sąmata yra nepaprastai didelė“, - finansiniais skauduliais dalijosi organizatorė.
Kodėl žaidynės sostinėje? Druskininkai šiam renginiui netiko
Iš pradžių buvo planuojama žaidynes rengti Druskininkuose, tačiau paaiškėjo, kad šiame kurorte nėra reikiamo ilgio baseino.
Beje, iš pradžių buvo planuojama žaidynes rengti Druskininkuose. Tačiau paaiškėjo, kad šiame kurorte nėra reikiamo ilgio baseino (čia yra 24 metrų baseinų, o pagal žaidynių standartus – jie turi būti 25 m arba 50 m ilgio), tinkamo stadiono lengvosios atletikos varžyboms, nėra galimybės badmintoną žaisti uždarose patalpose. O apgyvendinti dalyvius Druskininkuose ir vežioti juos į Alytų, kur galima organizuoti šių sporto šakų varžybas, būtų buvę ir brangu, ir vargintų dalyvius.
Todėl nutarta žaidynes rengti Vilniuje. Tačiau ir sostinėje teko ilgai ieškoti vietos, kur, pavyzdžiui, per atidarymo ceremoniją būtų galima susodinti 400 žmonių. Šioms iškilmėms labiausiai tiko Valdovų rūmų kiemas.
Iš žaidynių istorijos
Tradicinėmis ir tarptautinėmis tapusių bei gyvenimo švente vadinamų sporto žaidynių ištakos – 1989-ieji, kai Olandijoje žmonės su persodintomis širdimis buvo suburti sporto savaitgaliui. Po metų, 1990-aisiais, Prancūzijos Širdies transplantacijos organizacija surengė kitas žaidynes, dar po metų, 1991-aisiais, tokios žaidynės įvyko ir Didžiojoje Britanijoje.
Dabar jos rengiamos kas dvejus metus. 1994 metais žaidynės vyko Helsinkyje (Suomija), 1996 metais – Lausanne (Šveicarija), 1998 – Bad Oeynhausen (Vokietija), 2000 – Sandefjord (Norvegija), 2002 – Klagenfurt (Austrija), 2004 – Dubline (Airija), 2006 – Neapolyje (Italija), 2008 – Vichy (Prancūzija), 2010 metais – Växjö (Švedija), 2012 – Apeldoorne (Olandija).
2010-aisiais Švedijoje Lietuvai atstovavo Nerijus Maskolaitis, pakėlęs dvi širdies persodinimo operacijas, o 2012-aisiais Olandijoje – Rimvydas Vekerotas, gyvenantis su transplantuota širdimi.
Žaidynes globoja valstybių vadovai, karališkieji asmenys. Šįmet Lietuvoje rengiamas XV-ąsias Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais sporto žaidynes sutiko globoti šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 50 žmonių, kuriems buvo persodinta donoro širdis. Iš jų – du maži vaikučiai, kuriems transplantacija buvo atlikta sulaukus vos kelių mėnesių. Persodinti plaučiai palaiko dviejų, o širdies-plaučių kompleksas – vieno žmogaus gyvybę.
