Pasak pasitarime dalyvavusio Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento (LKKSD) vadovo Klemenso Rimšelio, Ministrų kabinetas iš esmės tam pritaria, diskusija kyla dėl to, iš kur kitąmet paimti tam reikalingus papildomus 800 tūkst. litų.
„Vyriausybė savaitės pertrauką padarė, nes reikia dar papildomo pagrindimo dėl 2012 metų galimo (pinigų poreikio – BNS) didėjimo, kuris susijęs su šio nutarimo įgyvendinimu“, – žurnalistams sakė K.Rimšelis.
Tuo metu Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis teigė, kad ministrai pritaria idėjai didinti stipendijas sportininkams, bet ne taip pat staiga, kaip siūlo departamentas.
„Vyriausybės pozicija labai aiški – reikia ieškoti galimybių padidinti stipendijas aukšto meistriškumo sportininkams, bet galbūt ne taip staiga, kaip siūlo Kūno kultūros ir sporto departamentas“, – dėstė jis.
Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas Vyriausybei siūlo maksimalias sportininkų stipendijas padidinti beveik dvigubai, tačiau patrumpinti sąrašą, kas į jas galėtų pretenduoti.
Pagal projektą, maksimali valstybės stipendija sportininkui būtų nebe 1963 litai, o 3497 litai. Neįgaliems sportininkams ji būtų pakelta iki 1963 litų. Kartu siūloma praplėsti neįgalių sportininkų, galinčių pretenduoti gauti valstybės stipendijas, sąrašą.
Valstybės stipendijos mokamos sportininkams, kurie pagal savo meistriškumo lygį patenka į atitinkamos sporto šakos pasaulinių reitingų dešimtukus, laimi medalius arba būna arti jų pagrindinėse tarptautinėse varžybose taip garsindami Lietuvą pasaulyje.
„Šiandien Vyriausybės nutarime dar atsiranda tenisas atskirai, nes tenise nėra Europos ir pasaulio čempionatų, bet yra ATP reitingas“, – dėstė K.Rimšelis.
Kūno kultūros ir sporto departamento duomenimis, 2009 metais Lietuvos sportininkų stipendijoms išmokėta 856 tūkst., 2010 metais – 692 tūkst. litų. Neįgalių sportininkų stipendijoms 2009 metais panaudota 355,1 tūkst. , 2010 metais – 630 tūkst. Lt.
Padidinus stipendijas iki siūlomų dydžių, pagal dabartinės Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų rezultatus šiemet, prognozuojama, reikės apie 1 mln. litų stipendijoms.
Tačiau departamentas teigia, kad papildomai šiemet biudžeto lėšų nereikės ieškoti, nes šias lėšas planuojama sukaupti optimizavus olimpinių, parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių programų įgyvendinimui skirtas lėšas. Sprendžiamas klausimas dėl 2012 metų stipendijų biudžeto.
Pagal projektą, norima iš gaunančiųjų valstybės stipendijas sąrašo išbraukti sportininkus, kurie pasiekė aukštų rezultatų olimpinės sporto šakos pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose.
Sporto valdininkų teigimu, pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose dalyvauja 16–21 metų sportininkai, kurių pasiekti rezultatai dar neužtikrina atitinkamo rezultato tarp suaugusiųjų ateityje.
Šių sportininkų išlaikymą esą planuojama užtikrinti organizuojant jų dalyvavimą treniruočių stovyklose, sudarant sąlygas naudotis sporto bazėmis, skiriant trenerius ir apmokant jų darbą, aprūpinant maitinimu, medikamentais, apmokant jų dalyvavimo varžybose išlaidas.
Be to, projektu siūloma, kad stipendijas gautų 1–4 vietas olimpinių sporto šakų suaugusiųjų Europos čempionatuose užėmę sportininkai, o nebe 1–6 vietas, kai valstybei varžybose gali atstovauti vienas atstovas. Stipendijų nebegautų ir 7–8 vietas užėmę sportininkai, kai valstybei gali atstovauti du ar daugiau sportininkų arba komandų.
Taip pat numatoma į sutartį su sportininkais įtraukti nuostatą, kad stipendiją reikės grąžinti nusprendus atstovauti kitai šaliai.
Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Lietuvos sporto pasaulį sukrėtė žinia, kad geriausia Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės atstovė Donata Rimšaitė netikėtai paliko Lietuvą ir išvyko gyventi bei treniruotis į Rusiją. Ji teigė tai padariusi dėl geresnių sąlygų sportuoti ir didesnės stipendijos.
Pasak K.Rimšelio, šiuo metu stipendijas gauna daugiau kaip šešios dešimtys sportininkų.
