Pokyčiai ir viltys
Federacijos generalinė sekretorė Gintarė Šakytė priminė, kad praėjusiais metais žirginio sporto sezonas buvo gana neįprastas, tačiau vasaros metu didžioji dalis varžybų įvyko, o 2020 metų aptarimas per nuotolį buvo net gyvesnis nei įprasti renginiai ankstesniais metais: „Bendrai savaitės renginiuose dalyvavo per 300 šio sporto atstovų.“
Virtualioje erdvėje buvo pristatoma federacijos strategija, vyko oficialių asmenų mokymai, atskirų disciplinų atviros diskusijos, taisyklių atnaujinimų ir oficialių asmenų rengimo tvarkos pristatymas, atviri pokalbiai su žirgų pasaulio atstovais.
G.Šakytė informavo, kad LŽSF šiuo metu įgyvendina daug naujų projektų: „Manau, privatūs sporto klubai savo iniciatyva ruošdami sportininkus bei organizuodami varžybas kėlė žirginio sporto lygį Lietuvoje. Tikiu, kad įgyvendinus naujus projektus federacija bus pajėgi mūsų geriausiems sportininkams suteikti tarptautines tobulėjimo galimybes. Šiame renginyje apžvelgėme ir kitų metų žirginio sporto renginius, kurių planuojame labai daug.“
Pašnekovė akcentavo, kad Lietuvoje iš tiesų netrūksta puikių sportininkų ir gerų žirgų. Ilgametė sisteminga patirtis – svarbi pergalės dalis, tačiau žinovai pabrėžia dar vieną detalę – ypatingai svarbus yra raitelio ir žirgo ryšys.
„Pergalę gali nulemti tai, kad raitelis ir žirgas vienas kitą supranta ir abu kartu yra darnus duetas. Jei to nebus, neverta tikėtis ir rezultatų“, – kalbėjo generalinė sekretorė.
Federacijos duomenimis, žirginiu sportu šalyje moterys domisi šiek tiek labiau nei vyrai. Taip pat pastebima, kad žirginis sportas sparčiai populiarėja tarp vaikų. „Džiugu, kad jojimas Lietuvoje turi ateitį“, – komentavo G.Šakytė.
Geriausi iš geriausių
Savaitę vainikavo LŽSF 2020-ųjų metų raitelių apdovanojimai. Žirginis sportas skirstomas į penkias oficialias jojimo disciplinas. Tai ištvermės jojimas, trikovės jojimas, dailusis jojimas, važiavimas kinkiniais ir konkūrai.
Ištvermės jojime geriausia suaugusių grupės raitele pripažinta Alisija Zabavska-Rogers. Ji 2010 metais dalyvavo Pasaulinėse jojimo žaidynėse Leksingtone. Šiuo metu sportininkė gyvena JAV, kur vadovauja savo žirgynui ir iš ten garsina Lietuvos vardą. Priminsime, kad ištvermės sporte nugali tie, kurie sugeba įveikti trasą geriausiai tausodami žirgą. Būtent jo fizinis atsistatymas po krūvio yra lemiamas rodiklis.
Trikovės jojime, kuris susideda iš dailiojo jojimo, konkūrų ir kroso, geriausiu paskelbtas Aistis Vitkauskas, kuris gyvena ir treniruojasi Danijoje. Jis aktyviai dalyvauja tarptautinėse trikovės varžybose ir taip garsina Lietuvos vardą pasaulyje. A.Vitkausko varžybų rezultatai skatina tikėti, jog Lietuva netolimoje ateityje turės olimpinį raitelį.
Geriausia praėjusių metų dailiojo jojimo suaugusių grupės atstove pripažinta daugkartinė Lietuvos čempionė Sandra Sysojeva. Raitelė iš Vilniaus čempiono titulo nepaleidžia jau 10 metų. Taip pat augina dukrą, kuri jau seka mamos pėdomis ir dažnai sėdi balne. Dailusis jojimas – daugybės metų darbo reikalaujanti sporto šaka, atskleidžianti žirgo ir raitelio ryši. Aukščiausias šio sporto srities lygis – savita programa, kurią raitelis atlieka pagal pasirinktą muziką, priderintą prie žirgo bėgsenos ir dueto charakterio.
Taip pat apdovanotas stipriausias Lietuvos konkūrų raitelis Andrius Petrovas. Praėjusį savaitgalį jis kartu su stipriausiais Europos raiteliais dalyvavo aukšto lygio 4 žvaigždžių varžybose Austrijoje. Šis sportininkas treniruojasi nenuilsdamas, rodo aukščiausius pasiekimus šalyje ir taip pat yra viena iš Lietuvos jojimo sporto olimpinių vilčių.
Nors Lietuvos žirginio sporto atstovams pritrūko sėkmės patekti į Tokijo olimpines žaidynes, tačiau dedamos visos pastangos, kad toks šansas būtų Paryžiuje.
„Vakarų medienos grupė“ – pagrindinė Lietuvos žirginio sporto federacijos rėmėja.