E.Stanionis net ir praėjus nakčiai po kovos vis dar neslėpė apmaudo ir teigė, kad jo nuomonė apie teisėjų sprendimus nepasikeitė. Boksininkas kalbėjo apie nusivylimą po tokių kovų, tačiau labai džiaugėsi Lietuvos sporto gerbėjų palaikymu.
– Po kovos teisėjams išsakėte daug aštrios kritikos. Gal peržiūrėjęs kovą apsigalvojote?
– Ne, nuomonės nepakeičiau. Grįžau ir su treneriu žiūrėjome kovą iš naujo. Pažiūrėjęs likau dar labiau pakraupęs ir pasidarė dar sunkiau.
– Po kovos sakėte, kad norite kuo greičiau išvažiuoti iš Rio. Gal vis dėlto po nakties emocijos kiek susigulėjo, ar pyktis vis dar verda?
– Pyktis yra didelis. Aš atidaviau labai daug jėgų, tikrai labai stengiausi. Visi sako, kad atiduoda šimtą procentų jėgų – aš dariau dvigubai daugiau. Žinojau, kad turiu labai stengtis, norėdamas kažko pasiekti.
Man yra labai skaudu, kad tiek laiko paaukojau, tiek darbo ir likau su žemėmis sumaišytas. Labai nesmagus jausmas. Pavydžiu sportininkams, kurie plaukia ar irkluoja, nes tu žinai save, gali padaryti viską maksimum ir niekas iš tavęs to neatims. Čia kas turi daugiau pinigų,tas ir laimi.
– Kalbate labai nusivylęs. Po tokių kovų nesinori apskritai mesti bokso?
– Būna minčių, aišku, bet kas iš to. Aš myliu šį sportą, aš stengiuosi. Nežinau, žiūrėsime toliau kas bus.
Grįžau ir su treneriu žiūrėjome kovą iš naujo. Pažiūrėjęs likau dar labiau pakraupęs ir pasidarė dar sunkiau.
– Profesionalų bokse tokių dalykų išvengiama. Dabar labiau sieksite tikslo tapti profesionalu?
– Nežinau, dar esu jaunas. Norėtųsi ir Tokijo žaidynėse sudalyvauti. Parodys laikas. Noriu dabar nurimti, grįžti ir pailsėti. Dveji metai man buvo labai sunkūs – treniruotės, stovyklos, daug varžybų, visos mintys tik apie olimpines žaidynes. Viskas baigėsi, tikrai noriu pailsėti, negalvoti apie sportą ir mėgautis gyvenimu.
– Teisėjai turbūt objektyvesni nepasidarys. Kaip būtų galima pagerinti tą taškų skaičiavimo sistemą?
– Nepagerinsi turbūt, bokse jau daug metų tai vyksta. Jie gal visi prieš varžybas sutaria, kam reikia medalio, kam toliau praeiti. Žiūrėjau dar vieną vaizdo įrašą, kur kiną „nuteisėjavo“ prieš Kenijos atstovą.
Kinijos delegacija didelė, daug žurnalistų. Jie net žmonių klausinėjo, kas laimėjo – visi atsakė, kad kinas. Bet vis tiek niekas to nepakeis, gal kokį skandalą parašys ir viskas.
Dauguma jaunų manęs vis klausia, kodėl bokse teisėjavimas toks. Ką mums daryti. Aš nežinau, ką jiems reikia atsakyti. Aš norėčiau jiems suteikti motyvacijos sportuoti, stengtis.
Gal jei pagrasintų išbraukti boksą iš olimpinių žaidynių arba visai išbrauktų kokiems dviem ciklams. Gal tada suprastų ir nedarytų to. Nežinau, gal reiktų, kad kovas stebėtų kažkas neutralus, gal iš profesionalų. Nežinau, visi paperkami – tik reikia didelių pinigų.
– Sakote, kad niekas nepasikeis. Ar nenusvyra rankos?
– Sunku, žinoma. Aš eidamas į kovą nebijau pralaimėti – bijau, kad manęs „nenuteisėjautų“. Jeigu už mane bus stipresnis, aš priimsiu pralaimėjimą, treniruosiuosi dar labiau ir stengsiuosi. Konkurencija yra gerai. Bet kai tau taip atima, sunku atsigauti po tokių kovų.
Man yra daug kartų buvę tokių kovų – ir jaunime, ir į vyrus perėjęs. Aš jau pripratau, anksčiau būdavo labai sunku. Dabar žinau, kad nieko nepakeisiu. Tenka susitaikyti.
– Ar tokie pasirodymai, kai kovotojai pralaimi dėl teisėjų kaltės, neapsunkina jaunimo priviliojimo į boksą?
– Iš tikrųjų. Man žmonės rašė žinutes, sakė, kad aš laimėjau. Bet dauguma jaunų manęs vis klausia, kodėl bokse teisėjavimas toks. Ką mums daryti. Aš nežinau, ką jiems reikia atsakyti. Aš norėčiau jiems suteikti motyvacijos sportuoti, stengtis. Kažkada tapau Europos čempionu, viskas buvo gerai, tačiau daug kartų buvę kitaip.
– Sakėte, kad lietuviai jus palaiko. Kur tai labiausiai matote?
– Socialiniuose tinkluose labai palaiko. Nors ir pergalės man nedavė, jaučiuosi geriau, nes daug žmonių mane nuramino. Daug kas matė tą kovą, išsakė savo nuomonę ir ta nuomonė buvo į mano pusę. Tas labai smagu.
