Gausus būrys kimono pasipuošusių įvairaus amžiaus sportininkų Utenoje ne kartą atsidūrė dėmesio centre, sportininkų treniruotę ir pasirodymus stebėjo didelis būrys žiūrovų. „Danas“ šiais metais žengė netradicinį Lietuvos sporto pasauliui žingsnį – išpirko didelius komercinius reklaminius plotus Vilniuje ir kituose miestuose savo rengiamų treniruočių reklamai.
„Danas“ šiuo metu treniruotes rengia Vilniuje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Molėtuose ir Anykščiuose. Karatė paslapčių pradedančiuosius ir jau patyrusius sportininkus moko klubo prezidentas, daugkartinis Lietuvos tradicinės karatė čempionatų prizininkas, Europos ir pasaulio čempionatų dalyvis Norbertas Motiejūnas. Jam padeda pusbrolis Giedrius Motiejūnas.
2010–ųjų Lietuvos čempionate N.Motiejūnas tapo kumitė rungties čempionu ir katos bei fuku–go rungčių vicečempionu. „Dano“ sportininkai įvairiose amžiaus grupėse iškovojo net 30 apdovanojimų. Apie naująjį „Dano“ sezoną kalbėjomės su klubo prezidentu N. Motiejūnu.
– Norbertai, kokios nuotaikos naują sezoną pasitinka „Danas“, kiek žmonių šiuo metu lanko treniruotes klube?
– Naujas sezonas prasidėjo dar rugpjūčio mėnesį, kai planavome klubo tolimesnę plėtrą, reklamą, renginių kalendorių. Rugsėjis yra jau darbo mėnuo, o jis tikrai prasidėjo puikiai – surengėme klubo sporto sezono atidarymą Utenoje, buvo puikus oras, klubo sportininkai, jų tėveliai ir draugai puikiai praleido laiką. Šiuo metu mūsų klube nuolat sportuoja apie 140 žmonių.
– Kaip pasiskirstę sportininkai pagal miestus?
– Didžiausias sportininkų skaičius yra tuose miestuose, kuriuose sportuojame seniausiai – Vilniuje ir Ukmergėje. Toliau būtų Utena, Anykščiai ir Molėtai. Mažiausias sportininkų skaičius yra Panevėžyje, ten treniruotes rengti pradėjome tik šiemet.
– Kokio amžiaus žmonės gali lankyti treniruotes jūsų klube?
– Oficialiai į klubą priimami vaikai nuo 6 metų, tačiau jau antri–treti metai tėveliai atveda 5 metų vaikus. Šiemet ne vienas tėvelis skambino ir teiravosi dėl dar jaunesnių vaikų priėmimo į treniruotes.
Mūsų klube sportuoja labai įvairaus amžiaus žmonės: į treniruotes ateina ir sportuoja tėvai su sūnumis, mamos su dukromis ar sūnumis. Vilniuje sportuoja visa šeima – mama ir trys vaikai, Ukmergėje treniruojasi vyras, kuriam 67–eri. Visuose miestuose, kuriuose rengiame treniruotes, vis daugiau ir daugiau suaugusių išdrįsta sportuoti su vaikais. Tai visiems suteikia tikrai daug džiaugsmo, karatė treniruotėse visi atranda tai, ko jiems reikia. Galima sakyti, kad amžiaus cenzas karatė treniruotėse beveik neegzistuoja – garsiausi meistrai studijuoja karatė iki pat mirties.
– „Daną“ galima pavadinti vienu aktyviausiai besireklamuojančių sporto klubų šalyje. Vilniuje ir kituose miestuose klubo reklamos buvo patalpintos visuomeninio transporto stotelių stenduose, kitose gerai matomose vietose? Kas paskatino imtis tokių reklamos būdų? Pastaraisiais metais sporto klubai komercinę reklamą užsakinėja labai retai.
– Nežinau, ar „Danas“ reklamuojasi aktyviausiai, nedarėme tokių statistinių tyrimų. Gal taip atrodo, nes mūsų klubas vykdo veiklą įvairiuose miestuose. Galima sakyti, kad mūsų klubo geografinis paplitimas yra vienas didžiausių.
Kas paskatino imtis komercinės reklamos? Aš esu toks žmogus, manau, kad geriau išbandyti nei klausytis kas ką sako. Kažkada pirkau itališką motociklą, draugai atkalbinėjo, sakė, kad tik japoniški geri, ką aš veiksiu su itališku, kad neišvažiuosiu iš serviso ir pan. Važinėjau keletą sezonų ir jokių didelių bėdų neturėjau. Ta mano „yda“ tikriausiai atsiliepia ir klubo valdyme. Nusprendėme daryti ir padarėme. Manau, susidaręs stereotipas, kad sporto klubai tai yra tik sportininkai, kurie nieko nemąsto. Gal ir keista, tačiau ir sporto klubai Lietuvoje gali reklamą užsakyti.
– Tokia reklamos forma tikriausiai yra labai brangi. Ar ji atsipirko?
– Taip, jei vertintumėme finansiniu aspektu, tai yra labai brangi reklama net didelę apyvartą turinčioms įmonėms. Tačiau jei labai nori, viskas įmanoma. Neįmanoma, kad ši reklama atsipirktų finansiškai tokiam klubui kaip mūsų, nes tai yra gana siaura paslaugų pasiūla ir labai specifinė sritis (ne šokiai, tenisas, futbolas ar krepšinis). Tačiau tikimės kitokios naudos.
– Ateityje taip pat investuosite į panašias reklamos formas? Kaip dar viliojate sportuoti norinčius žmones į savo klubą?
– Turime keletą planų. Kai turiu laisvą minutę, visada galvoju apie klubą, jo vystymą, jaunimo užimtumą. Stengiamės atitraukti jaunimą nuo kompiuterių, juos užimti, kad kuo mažiau laiko praleistų gatvėje ir gautų kiek galima kokybiškesnes žinias. Pagrindinės vilionės mūsų klube – kokybiškų žinių perteikimas, sveika klubo vidaus atmosfera, sąžiningumas visomis prasmėmis. Niekada neidealizuoju vienos ar kitos situacijos, stengiuosi tiek sportininkams, tiek jų tėveliams būti teisingas. Gal kartais būnu ir per daug griežtas, bet kaip ir gyvenime, taip ir karatė – kokybiški dalykai lengvai nepasiekiami.
– Ar prie „Dano“ veiklos prisideda jūsų sesuo, žinomas modelis Agnė Motiejūnaitė?
– Tikrai taip, jau senokai su sese galvojome apie jaunimo užimtumo organizacijas. Kai aš pradėjau užsiiminėti karatė, sesuo taip pat lankė treniruotes. Vėliau ji išvažiavo į užsienį ir šiuo metu yra įkūrusi savo vardo labdaros fondą AMF. Ji man padeda vykdyti treniruotes vaikų namuose. Kol kas tokios treniruotės vyksta Ukmergėje ir Vilniuje.
– Kiek norėtumėte surinkti žmonių į „Dano“ treniruotes šį sezoną? Kokie klubo tolimesni tikslai?
– Šio sezono planai jau yra įgyvendinti – jei ne 100 procentų, tai bent jau 95 tikrai. Pagrindinis klubo tikslas – suteikti jaunoms asmenybėms galimybę tobulėti visapusiškai, treniruočių dėka parodyti vaikams ir jaunimui, kad viskas yra įmanoma, jei tik labai nori, kad tikslo siekimas niekada nebūna lengvas, tačiau labai daug priklauso nuo mūsų pačių.
Jei kalbėtume apie šio sporto sezono planus, sieksime gerai pasirodyti įvairiose varžybose, kurios padės pasirengti Lietuvos tradicinės karatė čempionatui. Kiek bus įmanoma, stengsimės išvežti klubo rinktinę į tarptautines varžybas.
Kalbant veiklą, nesusijusią su treniruotėmis, rengsime kasmetinį Kalėdinį klubo „Danas“ renginį, pavasarį – sporto sezono uždarymą, vasarą – stovyklą. Na, o apie taip vadinamus „penkmečio“ planus nenorėčiau prisikalbėti, bet jų tikrai yra ir ne mažų. Kai tik kas nors bus aiškiau, būtinai informuosime. Tikiuosi, kad vėl pastebėsite mūsų logotipą, ir ne tik reklamose.
