„Viskas, jau jaunas. Prieš valandą nusiskutau, – šeštadienio rytą 15min žurnalistei džiaugsmingai pranešė T.Pakutinskas. – Auginau 6 mėnesius. Nusiskutau, nes kurį laiką ilsėsiuosi. Išsigydysiu traumas. O kai sužinosiu apie kitą kovą, imsiu vėl ją auginti. Varžybose visad būsiu su barzda, nes ji neša sėkmę.“
Penktadienio vakarą Vilniaus „Siemens“ arenoje Tomas dėl sunkiasvorio čempiono diržo susikovė „MMA Bushido 77“ turnyro super dvikovoje. Ši prasidėjo jau po vidurnakčio, tad išsvajoto pasirodymo kovotojui teko laukti itin ilgai.
Į narvą jis žengė, kaip tapo įprasta, lydimas atlikėjo Egidijaus Dragūno-SEL. Pastarasis, stebėdamas bičiulio veiksmus dvikovoje, vis šaukė: „Duok, duok į nosį“.
Būtent Tomo smūgiai varžovui iš Rusijos Denisui Polekhinui į galvą ir garantavo pergalę. Dviejų pasaulio pankrationo čempionų susidūrimas tetruko tik 3 minutes ir 27 sekundes. Arkliškas, kaip tikino pats kovotojas, darbas treniruotėse davė savų vaisių. Tai buvo jau penktoji iš eilės tauragiškio pergalė. Iš viso – 17-oji karjeroje.
„Pasaka!“, – paklaustas, kaip jaučiasi naujasis sunkiasvoris MMA čempionas, dar stovėdamas narve atsakė T.Pakutinskas.
Atsidavęs žiniasklaidos dėmesiui, Tomas šluostėsi nuo veido kraują. Nors laimėjo, rodos, užtikrintai, nukraujavo kiek ir pats.
„Prieš porą savaičių lūžo nosis. Nuolatinė trauma. Nepabėgsiu nuo jos“, – paaiškino kovotojas.
Sportininkas prisipažino, tokio diržo, kokį dabar iškovojo, dar neturėjęs, todėl reiškia jis jam – labai daug. Iki tol nuo 2009 m. bušido turnyruose kovojantis T.Pakutinskas galėjo pasigirti dviem pasaulio pankrationo čempionate iškovotais medaliais.
„Kur planuoju laikyti diržą? Seife“, – nusijuokė T.Pakutinskas.
Paklaustas, kokį įspūdį paliko varžovas, kovotojas atsakė, nespėjęs jo gerai pajusti. O ir kova nebuvusi sunki – net nepavargo.
„Gal antrame raunde būtų viskas pasisukę kitaip. Šiandien man pasisekė. Kas lėmė pergalę? Viskas: namų sienos, stiprus pasiruošimas, gera forma, nes traumų neturėjau“, – paaiškino T.Pakutinskas.
Jis tikėjosi, kad dvikova labiau vyks stovėsenoje.
„Kai buvome parteryje, pamačiau, kad jis paliko man koją vietos įkišti. Ir viskas. Atsiradau ant viršaus. Beliko pribaigti“, – kovos planą perteikė T.Pakutinskas.
O ar E.Dragūno palaikymo ir raginimo smūgiuoti į nosį šūkius kovotojas girdėjo?
„Girdėjau. Jis visą laiką šaukia. Dėl to prieš šias svarbias varžybas nieko nenorėjau keisti. Žengiau į narvą su ta pačia Egidijaus daina. Taip, kaip visada. Su juo esame draugai. Bendraujame šeimomis“, – teigė T.Pakutinskas.