Iki šiol pasaulio čempionatų medalius buvo iškovoję Vitalijus Karpačiauskas, (1993 m. sidabras, 1995 m. bronza), Vidas Bičiulaitis (1995 m. bronza) ir Daugirdas Šemiotas (2007 m., bronza).
Azerbaidžane, svorio kategorijos iki 69 kg turnyre, E.Kavaliauskas nukeliavo iki pusfinalio, kur pralaimėjo Kazachstano atstovui Serikui Sapijevui. E.Kavaliauskas šios kovos nebaigė dėl traumos. Pakeliui į pusfinalį, lietuvis nugalėjo varžovus iš Kinijos, Čekijos, Airijos ir Velso.
E.Kavaliauskas ne tik laimėjo medalį, bet ir užsitikrino kelialapį į 2012 m. Londono olimpines žaidynes. Tai bus antroji olimpiada boksininko karjeroje. 2008 m. olimpiniame Pekine E.Kavaliauskas pasirodymą baigė po pirmosios kovos.
„Labai džiaugiuosi iškovotu kelialapiu. Pirma olimpiada nelabai pavyko, stengsiuosi, kad šįkart būtų daug geriau. Jaužinau, kaip viskas olimpiadoje vyksta, manau, šįkart bus paprasčiau“, – kalbėjo E.Kavaliauskas.
– Egidijau, kas buvo sunkiausia pasaulio čempionate?
– Sunkios buvo visos kovos. Sunku buvo susidoroti su įtampa, kai visi iš tavęs tikisi pergalių. Iš pradžių norėjome olimpinio kelialapio, kai jį užsitikrinome, norėjome medalio. Džiugu, kad pavyko.
– Vadinasi, su įtampa susitvarkei?
– Jei laimėjau medalį, vadinasi, taip, susitvarkiau. Prieš kovą, kai sprendėsi, ar užsitikrinsiu kelialapį į olimpiadą, įtampa kankino visą dieną. Stengiausi viską pamiršti ir ringe padaryti tai, ką moku.
– Ar tikėjaisi ketvirtfinalyje nokautuoti Europos čempionatą Fredą Evansą?
– Norėjau gražiai užbaigti kovą. Prieš kovą stebėjau video įrašus, kurie padeda susikaupti. Juose – nokautai, nokdaunai. Galvojau, būtų puiku taip išplėšti pergalę. Po pirmo raundo pamačiau, kad varžovas atsidengęs, ir galima pataikyti stipriu smūgiu. Antrame raunde tai ir padariau.
– Ko tikiesi Londono olimpiadoje?
– Tikslas – medalis. Pirmojoje olimpiadoje buvo tik spelionės – galbūt pasiseks, galbūt ne. O dabar sieksime tik medalio.
– Pasirodymą pasaulio čempionate nutraukė trauma. Treneris sakė, kad kankina ne viena. Kokios jos?
– Visų pirma, nugaros trauma. Ji nėra sunki, bet sunkiai gyja. Taip pat yra pečio ir riešo traumos. Turiu bėdų ir su žandikauliu. Kiekvieną kartą kasdamas, jaučiu skausmą. Reikia laiko pasigydyti.
– Traumos kankino ir prieš Pekino olimpiadą. Tąsyk nepavyko jų visiškai išsigydyti. Ar šįkart pakaks laiko?
– Šįkart laiko turėtų pakakti. Į Pekino olimpiadą patekau tik per atrankinį turnyrą, kuris vyko kovo mėnesį. Dabar iki olimpiados liko daugiau nei pusė metų, tad, manau, pavyks išsigydyti.
– Ar pasaulyje yra varžovų, kurių negalėtum įveikti?
– Neįveikiamų varžovų nėra. Tiesiog reikia atitinkamos taktikos. Galima visus įveikti.
– Kaip manai, kas pergales ringe atneša tau?
– Dievas. Esu religingas žmogus. Nuolat meldžiuosi ir prašau malonės. Lipu į ringą tikėdamas, kad viskas bus gerai.
– Tenka girdėti, kad susiduriate su problemomis dėl treniruočių salės. Kokia situacija iš tikrųjų?
– Du metus sportavome šaltoje salėje. Nežinau, kaip bus šiemet. Tikiuosi, kad įjungs šildymą. Bent šiek tiek. Praėjusiais metais salėje būdavo nuo -5 iki -10 laipsnių šalčio. Sportuodavome ir su striukėmis, ir su kepurėmis. Kaip bus šiemet, pažiūrėsime. Ateis žiema, bus matyti.
– Ar tiesa, kad mėgstamiausias boksininkų filmas yra „Rokis Balboa“?
– (šypsosi) Visos „Rokio Balboa“ dalys peržiūrėtos daugybę kartų, bet tai buvo vaikystėje. Būdamas 12-13 nuolat žiūrėdavau. Bet, taip, galima sakyti, kad tai mėgstamiausias mano filmas.
