„Kuomet A.Šocikas boksavosi, visoje Lietuvoje nebuvo nė vieno radijo taško, kuris kovų metu nebūtų buvęs įjungtas. Jis dar tuomet buvo gyva legenda, jo pasiekimai prilygo Dariaus ir Girėno žygdarbiui – taip jis buvo mylimas. Kauno sporto halėje žmonės lipdavo net ant stogo – galbūt pro plyšelį galės pamatyti besikaunantį Šociką“, – pasakojo A.Arėška.
Buvęs LBF prezidentas Rimas Rutkauskas teigė, kad A.Šocikas buvo labai paprastas ir visus gerbiantis, su visais mielai bendraujantis žmogus. Anot jo, legendinio boksininko sveikata pastaruosius metus buvo bloga – jis sirgo Alzheimerio liga.
„Pastaruoju metu Algirdas jau nebevykdavo ir į mano rengiamus Šociko vardo bokso turnyrus, tačiau visada jais domėdavosi“, – teigė R.Rutkauskas.
Dabartinis LBF prezidentas Darius Šaluga teigė nežinantis, ar federacija turės lėšų velionio laidotuvėms.
„Tai neeilinis ir neplanuojamas įvykis, tad nėra numatyta tam lėšų. Žinoma, norėtumėme tokią sunkią akimirką padėti šeimai, juk mirė išskirtinis žmogus, tikra Lietuvos legenda. Turbūt nebuvo žmogaus, kuris nežinojo Šociko pavardės“, – pasakojo D.Šaluga.
A.Arėškos teigimu, A.Šocikas buvo pavyzdys visiems boksininkams, išugdęs ne vieną sportininką ir bokso trenerį.
„Beveik visi dabartiniai Lietuvos bokso treneriai yra perėję per A.Šociko rankas, kuomet jis dirbo kūno kultūros institute. Su auklėtiniais jis buvo treneris draugas, labai šiltas žmogus. Niekada nekildavo įtampos, kuri dažnai jaučiama tarp trenerių ir sportininkų. Jis taip pat buvo ir didelis bokso ir Lietuvos patriotas“, – gerų žodžių velioniui negailėjo A.Arėška.
LBF generalinis sekretorius taip pat papasakojo ir apie A.Šociko ringo džentelmeno pravardę. Anot jo, taip boksininkas pradėtas vadinti, nes niekada nepribaigdavo savo priešininkų.
„Tie keli ringe patirti pralaimėjimai buvo dėl per gero jo būdo. Jei kovos metu A.Šocikas užspausdavo priešininką į kampą, į jau atrodo beviltišką situaciją, jis visada atsitraukdavo ir palaukdavo, kol priešininkas atsigaus ir galės tęsti kovą. Dar karjeros pradžioje buvo matyti, kad jis – neeilinis talentas. Pirma jo kova buvo su daugkartiniu Lietuvos čempionu, ketvirta – su SSRS sporto meistru Maskvoje. Net tuometiniai kosmonautai norėjo jam paspausti ranką – gerbiamas jis buvo visoje Sovietų Sąjungoje“, – pasakojimą baigė A.Arėška, nors teigė, kad apie A.Šociką kalbėti galėtų nors ir visą naktį.
