„Kaip ir viskas aišku. Nuvažiavome, laimėjome ir grįžome, – šypsojosi trisdešimtmetis D.Imbras. – Kaip seniausias rinktinės vilkas, turintis daugiau patirties, labiausiai linkiu visiems neatsipalaiduoti, neužmigti ant laurų ir dirbti dėl dar geresnio rezultato kitais ir dar kitais metais.“
Prie lietuvių triumfo aukso medaliu prisidėjęs kovotojas tvirtino, kad nelabai žino, kuo skiriasi nuo olimpinių sportininkų: „Turime visas sąlygas, bet 100 kartų mažesnį biudžetą. Sugebame ir su tuo išlaviruoti.“
– Kaip vertinate savo pasirodymą Europos čempionate?
– Patenkintas savimi, nes šis pasirengimas Europos čempionatui buvo kitoks – visiškai kita metodika. Šiai dienai turiu du kelius, kaip pasiruošti, kad taptum Europos čempionu. Reikia juos sujungti, kad tapčiau ir pasaulio čempionu. Ten vis pritrūksta kokių 10 proc. Tai nebus lengvas uždavinys.
– Finale kovojote su lietuviu. Sunkiau ar lengviau?
– Skirtumo didelio nėra. Iš esmės reikia nepasiduoti emocijoms. Matai kūną, dvi rankas, dvi kojas, susidėlioji taškus, kur reikia mušti ir muši. Pati kova nėra graži, nes lietuviai daug metų kartu treniruojasi bendrose rinktinės stovyklose, gali nuspėti bent tris vienas kito ėjimus į priekį.
– Per kovą šypsojotės. Ar tai taip pat ginklas?
– Tai tik vienas iš momentų, vedančių mane į pergalę. Nepasiduodu skausmui ir vadovaujuosi taisykle – kuo blogiau, tuo geriau.
– Šiose varžybose traumos nekankino?
– Traumų neišvengsi. Anksčiau apie gynybą mažai galvojau. Buvo kaip krepšinyje – kuo daugiau įmesti ir negalvoti, kiek tau įmes. Šį čempionatą daugiau gyniausi ir kontratakavau. Tai pasiteisino, nes traumų per visą karjerą dabar turiu mažiausiai.
– Dabar pagrindinis tikslas – pailsėti?
– Išvažiuoju į Druskininkus, savaitę pasigydysiu. Traumos kartojasi, gaunasi kaip lėtinis uždegimas – negali atsipalaiduoti, nes po savaitės reikia vėl pradėti dirbti. Visą vasarą ir rudenį – iki pasaulio čempionato.
– Ar galima Lietuvos karatistus sulyginti su brazilais futbole?
– Galbūt esame brazilai Europoje, nes iš pasaulio čempionato tokio rezultato dar neparvežėme. Dar turime kur tobulėti.
