Jau birželio 6-ąją Budapešte startuos pasaulio dziudo čempionatas, ne tik išaiškinsiantis geriausius planetos kovotojus, bet ir galutinai sudėliosiantis taškus lenktynėse dėl kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes. Iš Lietuvos rinktinės atstovų vienintelė į olimpinį bilietą realiai pretenduoja kaunietė Sandra Jablonskytė. Šiuo metu treniruočių stovykloje Sakartvele prakaitą liejanti atletė sprendžia ne tik sportinius iššūkius.
Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vilkinant biudžeto lėšų išmokėjimą, Lietuvos dziudo federacija (LDF) net penkis mėnesius gyveno į skolą. Federacijos vadovų, sporto sritį kuruojančio ŠMSM viceministro Lino Obcarsko sprendimu, ministerija galimai tyčia vilkino procedūras ir užlaikė daugiau nei 40 tūkst. eurų, kuriuos valstybė dar metų pradžioje skyrė LDF veiklai. Ne paslaptis, kad rezultatai aukščiausio rango tarptautinėse varžybose didžiąja dalimi lemia ir bendrą federacijų veiklos vertinimą. Jei lėšų ilgai nesulaukę dziudo sportininkai prastai pasirodys svarbiausiuose sezono startuose arba nepateks į olimpines žaidynes, dabartinis viceministras L.Obcarskas, ne pirmus metus konfliktuojantis su dziudo atstovais, įgis svarų argumentą mažinant finansavimą jam neįtinkančiai federacijai. Beje, ilgai spyriojęsi, atlikę nuodugnų federacijos auditą, grasinę teisminiais procesais, ŠMSM valdininkai galiausiai turėjo lėšas pervesti į federacijos sąskaitą, taip pripažindami, kad pagrįstų argumentų jie neturėjo, rašoma LDF pranešime.
Priminsime, kad ŠMSM viceministras L.Obcarskas tokį dziudo atstovų puolimą dar visai neseniai vadino prasimanymu ir tiesiai šviesiai rėžė, kad asmeninėmis ambicijomis grįsti LDF sprendimai bei kaltinimai visiems aplinkiniams žlugdo olimpinę sporto šaką.
LDF pranešime skundžiasi, kad beveik šešis mėnesius turėjo rengti šalies čempionatus, apmokėti savo geriausių sportininkų keliones, stovyklas bei dalyvavimą tarptautiniuose turnyruose, 2021-ųjų biudžete neturėdama nė cento. S.Jablonskytė įsitikinusi, kad neatsakingai besielgianti ministerija gali sužlugdyti jos kelionę į olimpines žaidynes.
„Dabar pats svarbiausias sezono metas. Turnyras veja turnyrą, visos mano konkurentės kovoja ir skuba rinkti kvalifikacinius olimpinio reitingo taškus. Jau jaučiasi ir psichologinis nuovargis, nes atrankos procesas mūsų sporte ilgas bei sunkus. Todėl bet kokios šalutinės įtampos atsiliepia ir žengiant ant tatamio“, – judo.lt sakė S.Jablonskytė.
– Sandra, kaip vyksta jūsų pasirengimas pasaulio čempionatui? – federacijos tinklapyje užduodamas klausimas sportininkei.
– Čempionatui ruošiuosi labai atsakingai, treniruojamės tikrai daug. Po Europos čempionato, kur pakartojau geriausią Lietuvos moterų dziudo istorijoje pasiekimą (5 vt.) ir Kazanės „Grand Prix“, kur laimėjau vieną kovą, trumpam buvau grįžusi namo. Pasimačiau su draugais ir vėl išskridau į Sakartvelą. O ten – tik kalnai, treniruočių salė ir miegas. Noriu pasiekti optimalią sportinę formą ir Budapešte pasirodyti kuo geriau. Svarbiausias tikslas lieka kvalifikuotis į olimpines žaidynes.
– Greta sportinių faktorių (kaip sportinė forma, varžovų pajėgumas, sėkmingi burtai) veikia ir pašaliniai veiksniai. Kokią įtaką jie daro jums?
– Labiausiai veikia ta įtampa, susijusi su federacijos puolimu iš visų pusių. Turiu omenyje ministerijos raštus, nuolatinę kritiką siekiant įvelti mus į ilgą biurokratinį procesą. Ir, aišku, negaliu nekreipti dėmesio į vadinamosios opozicijos veiksmus kurstant aistras ir nesutarimus dziudo bendruomenės viduje.
– Šiemet dziudo federacija iš valstybės biudžeto iki pat gegužės vidurio nebuvo gavusi nė euro. Ar jums netrūko lėšų pasirengimui?
– Tuo tarpu, kai visos šalys prieš olimpiadą kiek įmanydamos stengiasi padėti savo atstovams, mūsų valdininkai elgiasi atvirkščiai – sąmoningai mums kenkia. Jiems turbūt nereikia Lietuvos dziudo sportininkės olimpinėse žaidynėse. Kaip kitaip paaiškinti tai, kad ministerija atkakliai nevykdo valstybės institucijų sprendimų ir šitiek laiko neskyrė mūsų sporto šakai priklausančių lėšų. Juk jie buvo paskirti ne tiek federacijos veiklai, kiek sportininkams, jų treneriams, treniruotėms, varžyboms, stovykloms. Vadinasi, kariaudama su federacija ministerija realiai kenkia mums, sportininkams.
– Tačiau valdininkai teigia, kad jiems būtina išsiaiškinti, kaip panaudotos pernai jų skirtos lėšos, taip pat sutikrinti kiekvieną šių metų finansinio projekto detalę. Esą todėl šis procesas užtrunka.
– Man tai panašu į norą tyčia vilkinti pinigų išmokėjimą vien tam, kad būtų pakenkta neįtinkančios olimpinės sporto šakos federacijos vadovybei. Kažkas ministerijoje nori įkąsti savo oponentams (dabartinis viceministras L. Obcarskas su dziudo federacija konfliktavo dar būdamas konkuruojančios Sambo federacijos vadovu). Bet kokia to noro kaina? Kodėl jie šitą karą pradėjo būtent olimpiniais metais? Kodėl negalėjo palaukti kol baigsis svarbiausias visų penkerių metų startas? Man tai akivaizdu, kad dar prieš tris mėnesius vadovavęs neolimpinei Sambo federacijai, sporto viceministras elementariai nesupranta kas yra olimpinis ciklas ir kokia nerealiai sunki ta olimpinė atranka. Čia juk reikia ne kažkokį normatyvą įvykdyti, o visus keturis metus išlaikyti geriausią sportinę formą ir dalyvauti 100% visuose „Grand Prix“, „Grand Slam“, „Masters“ serijų turnyruose, Europos bei pasaulio čempionatuose.
– Viceministras L.Obcarskas užsimena taip ginantis vadinamosios opozicijos interesus…
– Net jei tai būtų tiesa, kodėl kažkurių sportininkų interesai yra keliami aukščiau už rinktinės lyderių. Ar mes esame prastesni sportininkai nei jie? Kalbu ne tik apie save, bet ir apie Europos taurių turnyrų prizininkę Justiną Kmieliauskaitę, Ugnę Pileckaitę bei daugelį kitų perspektyvių atletų. Jei valdininkams kyla neaiškumų, kurie sportininkai šiuo metu yra geriausi ir perspektyviausi, tegul atsidaro tarptautinę reitingų lentelę ir pasižiūri kas ko vertas. Atvirai sakant, man nesuvokiamas vadinamosios opozicijos elgesys. Jie nesupranta, kad kenkiant savo kolegoms šaudo patys sau į kojas, nes griauna visos dziudo sporto šakos Lietuvoje įvaizdį, o kartu ir savo reputaciją. Juk jei nebus mūsų pergalių, nebus ir dėmesio bei finansavimo visai sporto šakai. Gal skandalais jie tikisi išpešti daugiau populiarumu ir naudos sau? Bet tokiais metodais ilgai tai daryti bus sunku.
– Kad ir kaip būtų, pasaulio pirmenybės ir olimpinės žaidynės – svarbiausi ne tik sezono, bet ir kelerių metų ciklo startai. Jei ministerija ir ateityje kenks užlaikydama lėšas dziudo federacijai, iš kur ketinate gauti pinigų?
– Gal reikės imti momentinę paskolą. Tiek jau to – prasiskolinsiu, bet bent jau įgyvendinsiu savo svajonę atstovauti Lietuvai svarbiausiose gyvenimo varžybose. Kalbant rimtai, situacija nebejuokinga. Jei ne Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir jos prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės parama, neįsivaizduoju iš kokių pinigų reiktų ruoštis žaidynėms.