Be čempionų, iškovotomis antrosiomis vietomis džiaugėsi Diana Mačiūtė, Vytautas Cepla ir Raimundas Paškauskas, o ant trečiojo pakylos laiptelio lipo Domas Sutkus ir ta pati D.Mačiūtė.
Lietuvos rinktinė praėjusių metų Europos pirmenybėse Antverpene (Belgija) džiaugėsi 9 medaliais, iš kurių net 5 buvo aukso.
Liucernas savaitgalį tapo ne tik daugiausia kritulių per dvi paras gavusiu Šveicarijos miestu, bet ir Europos kiokušin karatė sostine, į kurią suvažiavo daugiau kaip 330 sportininkų iš 24 valstybių. Šveicarai pirmomis vasaros dienomis rengė tiek jaunimo, tiek ir suaugusiųjų pirmenybes.
Ne itin svetingai pirmenybių dalyvius sutikęs Liucernas buvo it šaltas dušas vonioje – prakiuręs dangus dvi dienas laistė miestą šaltu lietumi, o Keturių Kantonų ežeras grasino išsilieti iš krantų.
Tačiau tai buvo nė motais dėl titulų į Šveicariją atvykusiems sportininkams. Lietuvos rinktinę šįkart sudarė 16 narių, kurie dėl Europos čempionato prizinių vietų kovojo septyniose svorio kategorijose bei vyrų ir moterų kata rungtyse.
24-uri Lietuvos jaunieji sportininkai „SwissLiveArena“ sporto arenoje dėl apdovanojimų kovojo šeštadienį ir iš viso didžiavosi 8 trofėjais – iš jų penkiomis pirmosiomis vietomis. Sekmadienį jaunimo pasiūlytą apdovanojimų karštligės maratoną perėmė ir Lietuvos suaugusiųjų rinktinė – šešis trofėjus lietuviai iškovojo svorio kategorijose ir dvi taures laimėjo kata rungtyse.
Tiesa, suaugusieji pagal auksinius startus jaunimo nepavijo. Įdomu, jog šveicarai nugalėtojams įteikė tik taures, nutarę, jog medaliai prizininkams nėra būtini.
Šios pirmenybės sėkmingos buvo D.Mačiūtei, kuri svorio kategorijoje iki 60 kg laimėjo antrąją vietą, o kata rungtyje – buvo trečia. Ši svorio kategorija lietuviams apskritai buvo labai sėkminga: dar prieš būsimus mūšius buvo tikimąsi, kad finale kovos dukart Europos čempionė Rita Pivoriūnaitė ir praėjusių metų Europos čempionė D.Mačiūtė.
 |
| Europos kiokušin karatė čempionate lietuviai pelnė 8 medalius - Rita Pivoriūnaitė |
Tačiau žūtbūtinės akistatos tarp lietuvių šį kartą neįvyko: Diana gavo alkūnės traumą ir be kovos titulą atidavė Ritai. Praėjusiais metais abi lietuvaitės kovėsi Antverpene finale ir pergalė priklausė D.Mačiūtei.
Dar vieną auksinį apdovanojimą moterų rinktinei pelnė Rūta Brazdžionytė. Finale lietuvė santykius aiškinosi su bulgare Yanitsa Stefanova, tačiau net ir trys pratęsimai neišaiškino laimėtojos. Pasvėrus sportininkes paaiškėjo, jog lietuvė gerokai lengvesnė už bulgarę ir R.Brazdžionytei atiteko nugalėtojos titulas.
Iki aukso medalių žingsnio pritrūko svorio kategorijoje iki 80 kg kovojusiam V.Ceplai: jis finale jau po pirmojo raundo turėjo pripažinti daugkartinio Europos čempiono rumuno Mariaus Ilo pranašumą, tačiau pirmą kartą iškovojo Europos vicečempiono vardą.
Vienintelį auksą vyrų varžybose mūsų šaliai pelnė A.Draugelis, svorio kategorijoje virš 90 kg šlavęs nuo kelio visus varžovus, o finale be didesnio vargo įveikęs rumuną Doriną Margarintą.
Europos pirmenybės Liucerne įspūdingai ir šiek tiek grėsmingai pradėjo Aivaras Dadura ir tas pats A.Draugelis. Abu sportininkai pirmame varžybų rate jau pirmojo raundo viduryje šventė pergales, o jų varžovai pateko į medikų rankas.
Po A.Draugelio suktuko švedas Sanne Larssonas atsidūrė giliame nokdaune ir medikai tik po 10 minučių sugebėjo sportininką „pastatyti ant kojų“.
Tuo tarpu A.Daduros oponentui ispanui Jose Migueliui Gomezui teko dar skaudesnė dalia: po vieno iš smūgių ispanui lūžo raktikaulis ir jis buvo išvežtas į ligoninę.
Tiesa, jau ketvirtfinalyje lietuvio norą įveikti varžovus kuo efektingiau sustabdė teisėjai – A.Dadurai buvo skirti du įspėjimai, po kurių jis buvo diskvalifikuotas.
Kiek netikėtai savo pasirodymą ketvirtfinalyje baigė Lietuvos rinktinės senbuvis bei svorio kategorijos iki 70 kg vienas iš favoritų Andrius Miseckas. Jį per žingsnį nuo pusfinalio iš tolesnės kovos eliminavo niekuo neišsiskyręs azerbaidžanietis Salahanas Hasanovas.
Dar prieš kumite varžybas vyko kata kovos ir, kaip visada šioje rungtyje, lietuviai neliko be prizinių vietų: Europos pirmenybių antrosios ir net šešiskart trečiosios vietų savininkas 38-erių Raimundas Paškauskas buvo antras, o D.Mačiūtė liko trečia.
„Ar įpratęs prie prizinių vietų, bet ne čempiono titulo? Kodėl – kartą, prieš septynerius metus buvau Europos čempionas. Kata varžyboms teisėjauja vis tie patys arbitrai. Jei juos pakeistų, gal tada ir vėl pirmas būčiau. Jau kelis metus po čempionatų sakau, jog baigsiu sportininko karjerą. Tačiau nuoskaudos užsimiršta ir, žiūrėk, vėl einu kovoti. Dabar sakau, jog nežinau, ar kitais metais vyksiu į Europos pirmenybes, bet galutinį žodį tarsiu kitąmet“, – kalbėjo penkiolika metų Lietuvos kiokušin karatė rinktinėje kovojantis R.Paškauskas.
Šiemet Europos čempionate dažniau skambėjo lietuviškos pavardės – be Lietuvos rinktinės narių, ant kilimo buvo kviečiamos ir Vokietijai bei Švedijai atstovaujančios lietuvės. Vokiečių rinktinės garbę ginusi šios šalies čempionė šiaulietė Gabrielė Inčiūraitė kovojo svorio kategorijoje iki 65 kg, tačiau savo pasirodymą baigė jau po pirmosios kovos.
„Tai vis tiek mūsų sportininkė. Ji pradžioje mokėsi kiokušin karatė paslapčių pas trenerį Andrių Macijauską, po to Vilniuje – pas Paulių Klapatauską. Ištekėjusi išvyko į Vokietiją, net sporto „neužmetė“ – laimėjo Vokietijos čempionės titulą ir šiemet kovoja Europos čempionate“, – sportininkės istoriją papasakojo Lietuvos kiokušin karatė federacijos generalinis sekretorius Aleksandras Svešnikovas.
Panašiai sekėsi ir Švedijos atstovei Gerdai Pekarsaitei, kuri kovojo jaunimo pirmenybėse, tačiau ant nugalėtojų pakylos nelipo.
Šių metų Europos pirmenybėse nedalyvavo garsiausieji ir tituluoti Lietuvos kiokušin karatė atstovai: Donatas Imbras bei Inga Mikštaitė gydosi traumas, o pasaulio čempionais šiais metais tapę Orestas Procas ir Margarita Čiuplytė nutarė praleisti varžybas Šveicarijoje.
Liucerne vyko Europos kiokušin karatė asamblėja, kurioje be svarbių jaunimo varžybų rengimo klausimų buvo oficialiai paskelbtas ir kitų metų Europos čempionatas – jis vyks Azerbaidžano sostinėje Baku.
Lietuvos sportininkų pasirodymas Europos kiokušin karatė čempionate
Vyrai
Svorio kategorija iki 70 kg
Andrius Miseckas – iškrito ketvirtfinalyje
Aivaras Dadura – diskvalifikuotas ketvirtfinalyje
svorio kategorija iki 80 kg
Vytautas Cepla – 2 vieta
Domas Sutkus – 3 vieta
svorio kategorija iki 90 kg
Giedrius Semėnas – iškrito po antrojo varžybų etapo
Justas Laužinskas – iškrito ketvirtfinalyje
svorio kategorija virš 90 kg
Andrius Draugelis – 1 vieta
Antanas Klibavičius – iškrito ketvirtfinalyje
Moterys
svorio kategorija iki 60 kg
Rita Pivoriūnaitė – 1 vieta
Diana Mačiūtė – 2 vieta
svorio kategorija iki 65 kg
Rūta Brazdžionytė – 1 vieta
Eismantė Leliūkaitė – iškrito po antrojo varžybų etapo
svorio kategorija virš 65 kg
Diana Balsytė – iškrito ketvirtfinalyje
Nora Vaznelytė – iškrito ketvirtfinalyje
Kata rungtis
vyrai
Raimundas Paškauskas – 2 vieta
moterys
Diana Mačiūtė – 3 vieta
