Vis dėlto R.Pivoriūnaitė apgynė žemyno čempionės titulą, svorio kategorijos iki 55 kg finale nugalėjusi kitą Lietuvos rinktinės narę Rūtą Brazdžionytę. Dar sausį pralaimėjusi Dianai Mačiūtei Lietuvos čempionato finale R.Pivoriūnaitė prognozavo, kad būtent R.Brazdžionytė bus pagrindinė konkurentė dėl Europos čempionato aukso.
„Tiek aš tiek, tiek Rūta Lietuvos čempionatui nebuvome gerai pasiruošusios. Mačiau, kad mūsų abiejų sportinė forma tuomet tik buvo pradėjusi kilti. Todėl dėl pralaimėto Lietuvos čempionato labai nesikrimtau, žinojau, kad Europos pirmenybėse išspausiu iš savęs visus 100 proc. Tai ir padariau. Žinoma, burtai man buvo tikrai labai palankūs. Varžybos visuomet yra dalelė sėkmės, ir tądien man ji buvo visiškai palanki”, – kalbėjo R.Pivoriūnaitė.
Tiesa, sėkmė nuo vilnietės buvo nusisukusi pirmos čempionato dienos varžybose, kai sportininkai varžėsi kata (dvikovos pozų) rungtyje. Praėjusių metų Europos čempionate Ispanijoje aukso medalį iškovojusi ir kumite (dvikovų), ir kata rungtyje, šįkart kata varžybose R.Pivoriūnaitė liko tik septinta.
Nors ir federacijos vadovai pripažino, kad toks rezultatas prilygo fiasko, pati sportininkė tik juokėsi: „Nieko čia nenutiko!..“
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Rita Pivoriūnaitė |
„Visi iš manęs labai daug tikisi. Be abejo, aš irgi pati sau kėliau tikslą laimėti auksą, nes kitu atveju nematyčiau prasmės dalyvauti varžybose. Tačiau aplinkiniai įsitikinę, kad tai padaryti yra paprasta ir lengva. Taip nėra. Nuolat laimėti neįmanoma, ypač kata rungtyje, nes šis sportas turi dailiojo čiuožimo ir panašių sporto šakų bruožų, kur rezultatus dažnai lemia subjektyvūs dalykai – simpatijos ir panašiai. Šįkart teisėjų simpatijų aš nesulaukiau. Be to, pirmas aštuntukas katas daro labai panašiai, ir pozicijas dažniausiai lemia smulkmenos. Buvo svarbiausia laimėti kovose, nes žinojome, kad neįmanoma daug kartų iš eilės laimėti ir tą, ir tą. Ruošiausi kovoms ir jas laimėjau“, – pasakojo R.Pivoriūnaitė.
Rinktinės treneris Paulius Klapatauskas antrino sportininkei. „Tai, ką Rita padarė Ispanijoje, prilygo stebuklui. Būtų dar didesnis stebuklas, jei tai pavyktų pakartoti. Ypatingai retais atvejais sportininkui viename čempionate pavyksta laimėti aukso medalius abejose rungtyse. Paprastai kata ir kumite rungtyse dalyvauja skirtingi sportininkai. Ritai pavyko įeiti į karatė istoriją, kaip sugebėjusiai tai padaryti, bet nesąžininga reikalauti tokį unikalų pasiekimą pakartoti vėl. Kata rungčiai irgi reikia daug ruoštis, o mes šįkart visą dėmesį buvome sukoncentravę dvikovoms, kurios yra svarbesnės. Kata varžybose Rita, galima sakyti, dalyvavo su senu bagažu“, – kalbėjo treneris.
Trečias kartas nemeluos
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Rūta Brazdžionytė |
R.Brazdžionytei tai buvo antras Europos čempionatas. Debiutuodama praėjusiais metais Ispanijoje panevėžietė iškovojo sidabro medalį. Tąsyk, kaip ir šiemet, finale Rūta pralaimėjo R.Pivoriūnaitei, kurios varžybose dar nė karto nėra įveikusi.
R.Brazdžionytė dėl pralaimėto finalo pernelyg nesikrimto. Guodėsi, kad jai dar viskas priešaky, o pergalei prieš R.Pivoriūnaitę, sakė, trūksta didesnio pasitikėjimo savimi.
„Pasirodymą čempionate vertinu teigiamai. Galėjo būti ir geriau, galėjo būti ir blogiau. Ko gero reikia dar labiau pasitikėti savimi, kad būtų dar geriau. Kol neperlipsiu per save, tol nebus geriau“, – kiek mįslingai pasibaigus varžyboms kalbėjo Rūta.
„Galbūt Rita geriau žino, kaip mane nugalėti, nei aš žinau, kaip įveikti ją. Galbūt man reikia pačiai patikėti, kad galiu ją įveikti. Turiu susitvarkyti su savo pačios mintimis. Kai patikėsiu, kad galiu laimėti, tada ir laimėsiu. Esu viena jauniausių rinktinės narių, todėl galiu pajuokauti, ką daryčiau toliau,jei jau dabar tapčiau čempione. Antri metai Europos suaugusiųjų čempionate, antrąkart tapau vicečempione. Galbūt trečias kartas nemeluos“, – kalbėjo sportininkė.
„Jei Rūta toliau dalyvaus varžybose, tai tikrai labai daug pasieks, nes jis fiziškai labai stipri. Kai ims psichologiškai labiau savimi pasitikėti, išvis bus labai gerai“, – varžovės ir rinktinės draugės perspektyvas vertino R.Pivoriūnaitė.
Rūta džiaugėsi, kad buvimas su daug mačiusiais rinktinės nariais jai duoda itin daug. „Buvimas su labai patyrusia rinktine man duoda labai daug naudos. D.Imbras, D.Gudauskas, M.Pavilionis, kiti – tai pasaulinio lygio sportininkai, puikūs pavyzdžiai, padedantys tobulėti tiek techniškai, tiek psichologiškai.“
R.Brazdžionytė teigė, kad apie pasaulio čempionatą Japonijoje, vyksiantį spalį, dar anksti galvoti. „Dar sunku apsiprasti su mintimi, kad tikrai ten vyksiu. Reikia dar palaukti“, – šypsojosi pirmąkart teisę dalyvauti pasaulio čempionate iškovojusi sportininkė.
Nerimas virto euforija
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Inga Mikštaitė |
„Super, fantastika“ , – tokiais žodžiais savo įspūdžius vos nulipusi nuo tatamio po finalinės kovos apibūdino Inga Mikštaitė, apgynusi svorio kategorijos iki 65 kg čempionės titulą.
Būtent 2010 m. Europos pirmenybių Ispanijoje finalas iki varžybų „Siemens“ arenoje buvo paskutinis I.Mikštaitės pasirodymas oficialiuose turnyruose. Daugiau nei 7 mėnesius dėl traumų, ligų ir operacijos be kovų praleidusi sportininkė neslėpė, jog prieš Europos čempionatą Vilniuje jautė milžinišką nerimą.
„Jausmas fantastiškas. Antra kova buvo labai sunki. Buvau įsitempusi. Širdy norėjau bent iki trečios vietos nusikapstyti, nes pasiruošime buvo spragų, taip pat daug traumų, operacija. Psichologiškai labai sunkus periodas buvo, tad dabar emocijos neįtikėtinos. Žiūrovai labai užvedė. Visad sakydavau, kad kautis Lietuvoje yra labai sunku, nes jauti didesnę atsakomybę, bet šįkart pasisekė. Labai džiaugiuosi“, – kalbėjo I.Mikštaitė.
R.Pivoriūnaitė prieš R.Brazdžionytę:
