„Tuo metu buvau šokėja ir, tiesą pasakius, net nebuvo minčių apie muai tai, – LRT.lt pasakojo mergina. – Tiesiog džiaugiausi, kad brolis užsiima tokia sporto šaka“.
Tačiau vieną dieną G.Morkūnaitės šokių partneris nusprendė viską mesti.
„Taip viskas ir sugriuvo, – prisiminė jaunoji kovotoja. – Vieną vakarą nuėjau į brolio kambarį ir sugalvojau pasimatuoti jo bokso pirštines. Iškart pasakiau tėvams, kad noriu išbandyti muai tai treniruotes. Brolis mane nuvedė į salę ir po pirmos treniruotės supratau, kad šis sportas – man“.
Nuo pirmosios G.Morkūnaitės treniruotės prabėgo jau beveik trys metai.
„Muai tai ? Tai pats geriausias dalykas, kuris man galėjo nutikti!“ – sakė G. Morkūnaitė.
Tampa bebaimė
Labai greitai merginos gyvenime atsirado žodžiai „Niekada nepasiduok“.
„Esu užsispyrusi ir ambicinga, noriu sau įrodyti, kad galiu padaryti viską, – sakė G.Morkūnaitė. – Negalėčiau būti laiminga, jei viską tiesiog mesčiau. Užsibrėžiu sau tikslus ir daug svajoju. Tai man leidžia pasiekti geriausių rezultatų ir skatina praleisti kiekvieną dieną turiningai“.
Pasak kovotojos, treniruotės ir kovos padeda jausti geriau ir ugdo kantrybę bei atsakomybės jausmą: „O svarbiausia, kad muai tai išmoko gerbti tave nugalėjusį varžovą ir paguosti tą, kurį nugalėjai“.
Europos muai tai čempionė prisipažino, kartais suvokianti, kad yra dvi visiškai skirtingos Gabijos.
„Viena mano pusė yra jautri ir mergaitiška, – teigė G.Morkūnaitė. – Mėgstu sukneles, makiažą, pozuoti prieš objektyvą, bet nemažai laiko skiriu mokslams. O kita mano pusė yra visiškai priešinga – mėgstu berniukiškus dalykus, pavyzdžiui, motociklus ir automobilius. Kova? Jai prasidėjusi aš jaučiuosi bebaimė, nieko nebijau ir noriu kovoti“.
„Ar skauda?“
Ne vieną kartą G.Morkūnaitei po makiažu teko slėpti savo mėlynes.
„Aš jų nesigėdyju, nes jos atspindi mano mylimiausią veiklą – muai tai. Dažnai aplinkiniai klausia, kas nutiko, ar man viskas gerai, ar neskauda, – nusijuokia kovotoja. – Daugeliui mėlynės ant mergaitės veido nėra priimtina, o aš manau, kad to per daug sureikšminti nereikia“.
Kovotojos teigimu, anksčiau į merginos pasakymą „Noriu būti kovotoja“ vaikinai žiūrėdavo ganėtinai keistai.
„Bet merginos tikrai yra labai laukiamos, – pabrėžė G.Morkūnaitė. – Mūsų klube „Kovos Akademija“ treniruojasi daug merginų ir moterų, kurios džiaugiasi atradusios muai tai. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje daugėja merginų kovotojų, kurios niekuo nenusileidžia vyrams. Sportas negali būti skirstomas į vyrišką ar moterišką. Visos veiklos turi būti prieinamos visiems“.
G.Morkūnaitė prisiminė, kad anksčiau tekdavo dažnai praleisti varžybas, nes nebūdavo varžovių.
„Dabar varžausi suaugusiųjų kategorijoje, kurioje yra žymiai daugiau varžovių, – LRT.lt teigė aštuoniolikmetė. – Konkurencija nuolat tik didėja. Džiaugiuosi, nes didėja galimybės tobulėti, nestovėti vietoje, susipažinti su kuo įvairesnėmis technikomis“.
Tobulėti kasdien
Šiuo metu panevėžietė ruošiasi vasario pradžioje vyksiančiam Baltijos šalių muai tai atvirajam čempionatui.
„Labai laukiu šių varžybų, – sakė G. Morkūnaitė. – Bus daug patyrusių varžovių. Man patinka iššūkiai, kovoje su stipriomis varžovėmis galima labai daug išmokti. Kuo daugiau iššūkių, tuo geriau. Man geležinė taisyklė? Niekuomet nenuleisk rankų, kad ir kaip sunku bebūtų, kovok iki galo. Juk dažniausiai lengviausia ra nuleisti rankas, tačiau sunkus darbas duoda vaisių“.
Pasak G.Morkūnaitės, kiekvienas turime visas galimybes kasdien save tobulinti.
„Turėtume tai įvertinti, – pabrėžė kovotoja. – Šią taisyklę kiekvienas galėtų pritaikyti bet kurioje gyvenimo srityje. . Ateityje matau save užsiimančią kovos menais. Net pačią blogiausią dieną muai tai pakelia nuotaiką ir išlaisvina visas susikaupusias blogas emocijas. Sportas nuramina mano sielą ir priverčia jaustis geriau. Muai tai motyvuoja nepasiduoti ir kitose veiklose“.
