Beveik po 20 metų profesionalią karjerą baigti nusprendusiam imtynininkui M.Mizgaičiui sportas dabar tik laisvalaikis. 37-erių metų Pekino olimpinių žaidynių vicečempioną dažnai galima pamatyti skriejantį riedlente. Dar vaikystėje atrastą pomėgį dėl graikų-romėnų imtynių teko ilgiems metais pamiršti. Tačiau dabar olimpinių žaidynių, Europos ir universiados prizininkas vėl demonstruoja įgūdžius ir traukia aplinkinių žvilgsnius – ne dažnai ant riedlentės išvysi 130 kilogramų sveriantį žmogų.
M.Mizgaitis kol kas negalvoja apie trenerio duoną, kaip kiti karjeras baigę Lietuvos graikų-romėnų imtynininkai. Tačiau, truputį pailsėjęs, jis norėtų darbuotis būtent sporto srityje.
Dėti paskutinį tašką karjeroje M.Mizgaitis buvo nusprendęs dar 2007 metais, prieš pat sidabrinėmis tapusias Pekino olimpines žaidynes, nes per karjerą teko ištverti net 10 operacijų – buvo plyšusios Achilo sausgyslės, turėjo stuburo išvaržą.
Būtent dėl traumos ankstyvoje jaunystėje teko palikti iš išvajotą lengvąją atletiką – M.Mizgaitis demonstravo puikius rezultatus disko metimo ir rutulio stūmimo sektoriuose.
Traumos užkirto kelią ir į Londono bei Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
„Dabar jaučiu, kad jėgos daug, ištvermės daug, bet tas jautrumas pradėjo mažėti su metais. Tas, kuris svarbus dvikovėse sporto šakose, man tai buvo pirmas skambutis, kad gali būti aštuntuke pasaulyje, Europoje aštuntuke, gal ir medalį kokį laimėti, bet didžiausių aukštumų jau nebus“, – sakė olimpinis vicečempionas.
M.Mizgaičio išėjimą iš sporto lydi ir gera žinia apie Pekino olimpinių žaidynių bronzą, virtusią sidabro medaliu. 2016-ų metų pabaigoje sportininkas sužinojo, kad už dopingo vartojimą diskvalifikuotas Rusijos imtynininkas ir olimpinio vicečempiono titulas atiteko lietuviui.
M.Mizgaitis kol kas negalvoja apie trenerio duoną, kaip kiti karjeras baigę Lietuvos graikų-romėnų imtynininkai. Tačiau, truputį pailsėjęs, jis norėtų darbuotis būtent sporto srityje. Galbūt tai bus kineziterapija, su kuria sportininkas anksčiau norėjo sieti ateitį.
