Daug laimingų veidų, nuo kurių krenta įtampa, ketvirtadienį teko išvysti specialiame sportininkų svėrimui skirtame kambaryje oficialiame kiokušin karatė čempionatui skirtame viešbutyje.
49,9 kg rodo svarstyklės, ir sportininkė patenkinta lipa nuo jų, nes kelias į svorio kategoriją iki 50 kg tampa atviras.
Už kitos širmos rodo 79,7 kg kitam atletui, kuris nusimetęs rūbus iki glaudžių stoja ant svarstyklių ir lieka patenkintas, nes iškart įtelpa į svorio kategoriją iki 80 kg.
Vieni labiau įsitempę, nes balansavo ties leidžiama riba, kiti lengviau pataiko su svoriais, bet gausios Lietuvos kiokušin rinktinės nariai sklandžiai ėjo per oficialią svėrimo procedūrą.
Tik keliems atletams svėrimas neaktualus – pavyzdžiui, vienas rinktinės lyderių Eventas Gužauskas procedūrą stebėjo atsipalaidavęs, nes šeštadienį varžysis sunkiasvorių kategorijoje, kur limito nėra.
Bet kitiems įtampos buvo, nes už neįtilpimą į savo svorio kategoriją gresia diskvalifikacija – prieš čempionatą nebegalima keisti svorio kategorijos, nes kiekvienoje būna nustatytas atletų skaičius, pavyzdžiui, lietuviai į pirmenybes Valensijoje deleguoja po du kovotojus į kiekvieną svorio kategoriją (suaugusiųjų varžybose – po penkias vyrams ir moterims).
„Pasirengimo etape būna, kai treniruojasi sverdami 6–7 kg daugiau, taip įgyjama daugiau ištvermės, aštrumo, o paskui reikia svorį sumažinti. Svarbu, kad būtų geras atsistatymas ir nebūtų prarasta energinių savybių, – sakė legendinis Lietuvos kiokušin kovotojas, dabar vienas rinktinės trenerių Paulius Klapatauskas. – Aš ir pats per karjerą, būdavo, mesdavau po 6–7 kg, o čia yra atvejų, kai reikia nusimesti 10 ar daugiau kilogramų.
Ypač sudėtinga lengvesnio svorio kategorijoje, jei tenka numesti 20 proc. savo kūno svorio, tai didelis skaičius. Tai labiau išskirtiniai atvejai, bet būna ir taip, kad numetus penktadalį savo kūno masės atletai tampa Europos ar pasaulio čempionais. Aišku, tai labai individualu.“
Jei čempionato išvakarėse oficialios svarstyklės nerodo trokštamų skaičių, lieka mažai pasirinkimo – kol sveriasi kitų komandų atletai per kelias valandas dar galima intensyviai judėti, prakaituoti ir nusimesti reikiamą kilogramą. Tiesa, pastangos turi savo kainą.
„Papildomai alinti organizmą prieš varžybas niekas nenori, – sakė P.Klapatauskas. – Patyrę sportininkai paskaičiuoja dažniausiai tiksliai – jei problemų būna, tai labai retai ir mažai.“
Pagrindinis darbas metant svorį vyksta kelias savaites prieš kelionę į varžybas.
Dukart Europos čempione jau tapusi 21 metų Brigita Svinkūnaitė, Valensijoje siekianti trečiojo titulo, per interviu 15min pasakojo, kad jai vienas sudėtingiausių iššūkių įtilpti į lengviausio svorio kategoriją.
„Jaučiuosi pasirengusi čempionatui, bet su svoriu dar tenka pasigalynėti, prisižiūrėti, nes turiu tilpti į tą svorio kategoriją. Tai yra psichologinis barjeras. Nors nesu greito maisto ar pyragėlių mėgėja ir galiu be to apsieiti, kartais tenka riboti ir įprastą maistą, o tuo pat metu treniruotis reikia po dukart per dieną – štai tada jau būna sunku, nes organizmas reaguoja, atsiranda fizinis ir emocinis nuovargis. Tada jau tenka rinktis produktus, kurie turi mažiau kalorijų, tokius kaip varškė ar kiaušiniai.
Žinau, kad po čempionato kurį laiką negalėsiu pažiūrėti į varškę, bet ko nepadarysi dėl pergalių – žinau, kad tai yra laikina, periodas, kai turi „pasikankinti“. Svoris krito nelengvai, bet viskas gerai. Aš vis dar nenoriu eiti į sunkesnę svorio kategoriją, nes visada kovojau iki 50 kg.“
P.Klapatausko teigimu, kiekvienas sportininkas randa savo metodų nusimesti svorį.
„Mažinti skysčius, mažinti angliavandenius, pamatuoti kiekvieną kąsnį. Aišku, iš pirmo karto pataikyti yra sunku, bet metodiškai ruošiantis, viskas įmanoma, – dėstė buvęs pasaulio ir Europos čempionas. – Be abejo, organizmui tai sukelia įtampą, bet kiekvienas turi apgalvoti, kas jam geriausiai tinka, ieškoti ir bandyti. Svarbu neprisižaisti.
Išprakaitavimas pirtyse irgi padeda greičiau numesti svorio, bet pernelyg dažnai negali to daryti, nes tai irgi apkrova organizmui.“
Užtat po svėrimo procedūros ateina palengvėjimo jausmas ir metas sotesniems pietums.
„Reikia atstatyti elektrolitus, mineralus, nes organizmas būna praradęs medžiagų. Aišku, prisikimšti iškart irgi negali, nes skrandis būna susitraukęs, tad reikia palengva, atsistatymas po svorio metimo labiausiai įvyksta per skysčius. Jei kaip vilkas šoksi valgyti mėsą, veikiausiai bus bėdų“, – sakė P.Klapatauskas.
Valensijos „Palau Velodrom Lluis Puig“ arena šį savaitgalį virs nuo kovų.
Įprastai čia vyksta dviračių treko lenktynės, bet penktadienį savo svarbiausių startų laukia talentingiausi Europos jaunieji kiokušin karatė kovotojai.
O šeštadienį ant tatamio kops elitiniai meistrai.
Lietuvos rinktinė, kaip įprasta, bus tarp pajėgiausių, nors pakartoti 13-os medalių sėkmę praėjusiame Europos čempionate Švedijoje bus sunku.
„Vyksta rinktinės kaita, – priminė P.Klapatauskas. – Daug sportininkų, kurie veždavo įvairios prabos medalius, atsitraukia, tad ateina naujoji karta. Šiek tiek sunkiau prognozuoti, nes daliai sportininkų tai bus pirmasis Europos čempionatas. Aišku, turime sudėtyje ir pasaulio bei Europos čempionų, jie atvažiavo ginti savo titulų, tad jie yra rimtas argumentas tikėtis gerų rezultatų.
Bet ir visa rinktinė sukomplektuota, o tai įrodo bendrą mūsų pajėgumą.
Kažkiek medalių bus, tikimės įvairių spalvų apdovanojimų. Jei rinktinė pilna, o medalių nebūtų, tada reikėtų sėstis ir kalbėtis.“
