Lietuvos karatė kovotojai pasirengę pasaulio čempionatui: laukia sunkios kovos

Lietuvos kiokušin karatė rinktinė penktadienį Kelcuose (Lenkija) užbaigė paskutiniuosius darbus prieš 2022 metų pasaulio čempionato pradžią ir laukia šeštadienį prasidėsiančių kovų, rašoma kiokušin karatė federacijos pranešime spaudai.
Rūta Brazdžionytė
Rūta Brazdžionytė / Jono Pivoriūno nuotr.

Į Lenkiją atvyko 13 mūsų šalies sportininkų: Juras Sokolovas (Vilniaus „Saulės Ženklas“; svorio kategorija iki 85 kg), Justinas Kvietka (Kauno „Rifas“; iki 85 kg), Eventas Gužauskas („Shodan“; virš 85 kg), Paulius Žimantas (Akmenės „Energija“; virš 85 kg), Edgardas Sečinskis („Saulės Ženklas“; virš 85 kg), Orestas Abazorius („Saulės Ženklas“; virš 85 kg), Brigita Svinkūnaitė („Rifas“; iki 50 kg), Evelina Bidžanova (Vilniaus „Atemi“; iki 55 kg), Valentyna Kurmin (Vilniaus „Ippon“; iki 55 kg), Rūta Brazdžionytė („Saulės Ženklas“; iki 60 kg), Inga Mikštaitė (Kauno „Kariai“; iki 60 kg), Aneta Meškauskienė (Anykščių „Takas“; virš 60 kg) ir Brigita Gustaitytė (Vilniaus „Budora“; virš 60 kg).

Penktadienio rytą sportininkai Kelcuose atliko tradicinius formalus – svėrėsi, atsiėmė dalyvių numerius ir jais papuošė savo kimono.

Čempionato išvakarėse lietuviai buvo geros nuotaikos, teigė, kad pasirengimas pasaulio pirmenybėms vyko sklandžiai, todėl dabar lieka atliktų namų darbų rezultatus pademonstruoti ant tatamio.

Stiprios visos varžovės

„Gerai pailsėjau po kelionės, visi aplinkiniai yra gerai nusiteikę, tas nuotaika – puiki“, – pasaulio čempionato išvakarėse kalbėjo 2019-ųjų absoliučios svorio kategorijos pasaulio vicečempionė, 2017-ųjų pasaulio čempionato 55-60 kg svorio kategorijos bronzos medalio laimėtoja I.Mikštaitė.

Tituluočiausia Lietuvos rinktinės narė pasaulio čempionato pirmajame etape šeštadienį burtų valia susitiks su iraniete Rezvan Kosari Kakhki. Vėliau lauktų kylanti kiokušin karatė žvaigždė iš Vengrijos Lili Mezo, dar vėliau – absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate ketvirtfinalį pasiekusi japonė Riri Ishihara arba kazachė Assel Azimchanova.

Jono Pivoriūno nuotr./Inga Mikštaitė
Jono Pivoriūno nuotr./Inga Mikštaitė

„Nėra gerų ar blogų burtų, nes čia yra pasaulio čempionatas, visi čia – vienodo lygmens. Pergales lems ta diena, ta akimirka, reikia nusiteikti, kad kovos bus apylygės. Negaliu pasakyti, kad burtai labai geri, bet negaliu pasakyti ir kad blogi“, – prieš kovų pradžią sakė I. Mikštaitė.

„Po viso pasirengimo pasaulio čempionatui jaučiuosi ramiai, tvirtai, – kolegei antrino svorio kategorijoje virš 65 kg besivaržysianti A.Meškauskienė, kuriai pirmojoje kovoje teks susitikti su japone Yuina Koizumi. – Nebus lengva, bet čia juk pasaulio čempionatas, čia nėra sportininkų, kurie būtų nepasiruošę.“

Nesvarbu, kada susitikti su stipriausiais varžovais

Stiprių galimų varžovų burtai nepagailėjo ir Eventui Gužauskui, kuris svorio kategorijos virš 85 kg pirmajame etape susitiks su iraniečiu Ali Nasarovedi. Jei pavyktų laimėti pirmąją kovą, antrajame etape lietuvio lauktų sunkiausias varžybų dalyvis 126 kg sveriantis Kosei Ochiai, o ketvirtfinalyje šie kovotojai gali susidurti su Ilja Jakovlevu iš Kazachstano.

„Burtai lėmė sudėtingą kelią, nes antroji ir trečioji kovos būtų su 2019 metų geriausiųjų aštuoneto kovotojais. Bet koks skirtumas? Norint laimėti, reikia nugalėti visus. Ar pirmoje kovoje bus stiprus varžovas, ar pusfinalyje, vis tiek reikia nugalėti. Todėl didelio skirtumo nėra“, – tvirtino E.Gužauskas.

Jono Pivoriūno nuotr./Eventas Gužauskas
Jono Pivoriūno nuotr./Eventas Gužauskas

Pastaruoju metu pergalingai per visus turnyrus, kuriuose dalyvauja, žygiuojantis kovotojas pastarąjį kartą varžybose turėjo pripažinti varžovo pranašumą per dvikovą su pasaulio čempionato šeimininkų atstovu Maciejum Mazuru. Būtent Kelcuose gimęs lenkas, kuris 2019-aisiais Tokijuje tapo absoliučios svorio kategorijos pasaulio vicečempionu, po keleto metų pertraukos nusprendė sugrįžti ant tatamio ir siekti planetos čempiono titulo.

„Kažkaip tikėjausi, kad jis turėtų dalyvauti, nes jo šalyje vyksta čempionatas, – sakė E.Gužauskas. – Burtai lėmė, kad susitikti galėtume nebent finale, tad mielai sulaukčiau tokios galimybės.“

Jono Pivoriūno nuotr./Vladimiras Silvaško, Eventas Gužauskas, Paulius Žimantas ir Lukas Kubilius
Jono Pivoriūno nuotr./Vladimiras Silvaško, Eventas Gužauskas, Paulius Žimantas ir Lukas Kubilius

Pirmas iš lietuvių su M.Mazuru galėtų susitikti E.Sečinskis, kurį su lenku kelias galėtų suvesti ketvirtfinalyje. Tačiau iki jo abiems kovotojams reikės dar laimėti po dvi kovas. Lietuvio pirmiausia laukia akistata su dar vienu Irano atstovu Seyedu Sajadu Razavi, o antrajame etape tektų susikauti su japono Sotos Ochai ir vengro Mate Davido dvikovos laimėtoju.

„Kaip ir kiekvienas sportininkas noriu užimti kuo aukštesnę vietą, tad planas yra paprastas: kovoti taip, kad žiūrovams būtų kuo įdomiau ir pats savo tikslus pasiekčiau, – pasaulio čempionato išvakarėse sakė E.Sečinskis. – Jei pavyktų ir man, ir M.Mazurui patekti į ketvirtfinalį, lauktų sunki ir įdomi kova.“

Jono Pivoriūno nuotr./Juras Sokolovas
Jono Pivoriūno nuotr./Juras Sokolovas

Iki šiol – 5 titulai

Lietuvos sportininkai iki šiol yra iškovoję penkis pasaulio čempionų titulus. Dukart tai padarė Margarita Čiuplytė (2009 ir 2013 m.), po kartą – Roma Mikšytė (1997), Paulius Klapatauskas (2001) ir Orestas Procas (2013).

Pasaulio vicečempionų titulus savo kolekcijose turi Gediminas Tankevičius (2001), Donatas Imbras (2005), Lukas Kubilius (2013), I.Mikštaitė (2019), Ona Jomantaitė (1997), Jurgita Tumaitė (2001) ir Sandra Stanevičiūtė (2001), o bronzos medalių laimėtojais yra tapę Andrius Miseckas (2013), L.Kubilius (2017), I.Mikštaitė (2009 ir 2017), Diana Mačiūtė (2013), Rita Pivoriūnaitė (2013), Gabija Gudeliauskaitė (2013) ir Diana Balsytė (2013).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis