Penki svarbiausi Senojo žemyno suaugusiųjų čempionato trofėjai atiteko Lietuvos rinktinės nariams. Pirmenybių aukso medalius ir įspūdingo dydžio taures į gimtinę parsivežė kumitė rungtyje nugalėjusi Rita Pivoriūnaitė (iki 55 kg), Inga Mikštaitė (iki 65 kg), Margarita Čiuplytė (+65 kg) ir Donatas Imbras (+90 kg). R.Pivoriūnaitė dar triumfavo kata rungtyje.
Sidabro medalius pelnė Rūta Brazdžionytė (iki 55 kg), Andžejus Milevskis (iki 80 kg), Darius Gudauskas (iki 90 kg) bei Lukas Kubilius (+90 kg), bronzos apdovanojimas įteiktas Mindaugui Pavilioniui (iki 90 kg).
Europos jaunių kiokušin karatė čempionate lietuviais atiteko 11 medalių: 3 aukso, 5 sidabro ir 3 bronzos.
„Lietuvoje kiokušin karatė buvo pradėta praktikuoti 1977 metais. Pamažu šalies federacija atėjo į aukso amžių“, – antradienį masyvių čempionų taurių fone surengtuose pusryčiuose-spaudos konferencijoje tvirtino Europos karatė organizacijos (EKO) viceprezidentas bei Pasaulio karatė organizacijos (WKO) prezidiumo narys Romas Vitkauskas.
Pasak jo, pirmojo Senojo žemyno kiokušin karatė čempionato aukso medalio savininku Bukarešte (Rumunija) 1995 metais tapo dabartinis rinktinės treneris Paulius Klapatauskas, tačiau tokio medalių lietaus Ispanijoje nebuvo tikėtasi.
„Vyrų rinktinę iki 80 proc. sudaro profesionalai. Prieš 12–14 metų Lietuvoje atėjo nauja ir labai stipri kovotojų karta. O mūsų merginos ne tik gražios, bet yra ir puikios kovotojos“, – pagyrų Europos čempionėms negailėjo R.Vitkauskas.
„Kiokušin karatė – milžiniškos ištvermės reikalaujantis dvikovės sportas, kuriame kovojama be jokių apsaugų, kitaip nei bokse. Čempionai ugdo čempionus. Lietuviai Europos čempionų medalius parvežę sportininkai turi savo klubus. Jų Lietuvoje yra daugiau nei 40. Mokiniai kada nors praaugs mokytojus, todėl federacijos ateitis puiki“, – įsitikinęs Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) prezidentas Audrius Mikšys.
Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis juokavo, kad Lietuvos kiokušin karatė rinktinė į Lietuvą parvežusi „nepadorų skaičių medalių“. Jis palinkėjo sportininkams tokių pat įspūdingų pergalių ir ateityje.
„Esame profesionalai su patirtimi. Nusilenkti privertėme praktiškai visą Europą. Dirbome kaip vienas kumštis, todėl ir pasiektas puikus komandinis rezultatas“, – tvirtino Senojo žemyno vicečempionas A.Milevskis.
Vieno rinktinės trenerių P.Klapatausko vertinimu, kiokušin karatė Lietuvoje pažengusi žymiau toliau nei likusioje Europoje. „Tai buvo dešimties metų darbo rezultatas. Sportininkai tikėjo treneriais, taisėme klaidas ir buvome vieninga komanda. Esant sveikai konkurencijai ir gimsta čempionai. Dabar net Lietuvos jaunių čempionas – jau pretendentas į apdovanojimą Europoje“, – sėkmingos treniruočių metodika bei atmosfera džiaugėsi P.Klapatauskas.
LKKF generalinio sekretoriaus Aleksejaus Svešnikovo teigimu, pagrindinis ateinančių metų iššūkis Lietuvos atstovams – kiokušin karatė pasaulio olimpiada rudenį Tokijuje. Spalio mėnesį Japonijoje dėl čempiono titulo absoliučioje kategorijoje kovos planetos kiokušin karatė elitas – 128 vyrai bei 32 moterys.
