Rugsėjo pabaigoje nugriaudėjęs kovos menų turnyras „UTMA 9“ buvo išties neeilinis. Kauno sporto halę išaugęs ir į areną persikėlęs turnyras sudomino per 8 tūkst. gyvai ringo kovų stebėti susirinkusių žiūrovų.
Aistrų ir papildomų prieskonių netruko viso turnyro metu – spaudos konferencijoje virto stalai, į areną atvykę žinomi veidai Mantas Katleris ir Paulius Mikolaitis surengė lažybas su vėliau jas pralaimėjusiu ir žiūrovų nušvilptu Dominyku Dirksčiu.
Iš Klaipėdos kilęs kovotojas po kovos nepripažino teisėjų sprendimo ir perėmęs turnyro pranešėjo mikrofoną bei pasitelkęs necenzūrinę leksiką jį viešai sukritikavo.
Mindaugas Narauskas viso turnyro metu į papildomas aistras nesivėlė ir teisėjų sprendimu, laimėjęs pirmąjį, antrąjį ir penktąjį raundus tapo naujuoju organizacijos čempionu.
Praėjus keletui dienų po kovos, diržą iškovojęs 27-erių kovotojas gatvėje sulaukė D.Dirksčio pasiūlymų susikauti imtynių taisyklėmis.
M.Narauskas teigė, jog tokį pasiūlymą apsvarstytų.
„Niekada nesakyk niekada, čia įmanomas dalykas“, – juokėsi kovotojas.
Nors pripažino, jog tai, kad D.Dirkstys visur ir visada vaikšto apsuptas kamerų ir komandos narių bei apsaugos jį pati erzina, galimybės kartu ruoštis ateities kovoms naujasis čempionas neatmetė.
„Dėl bendro tikslo, tobulėjimo, jeigu būtų kažkokia nauda kartu treniruotis ir kažkam ruoštis, tai, be abejo, irgi neatmesčiau šios galimybės“, – kalbėjo M.Narauskas.
Skaitytojų dėmesiui – 15min pokalbis su „Titano“ klubo atstovu M.Narausku.
– Mindaugai, po pergalės prieš Dominyką Dirkstį praėjo jau beveik dvi savaitės. Kaip naujuoju čempionu tapęs Mindaugas gyvena šiomis dienomis? – 15min paklausė M.Narausko.
– Realiai iš karto po šio turnyro atgal grįžau į sporto salę, nes netrukus laukia kitas turnyras.
Neturime laiko ilsėtis – po truputį atsistatėme ir vėl pradėjome sportuoti.
– Kaip palygintum pirmąją ir antrąją pergales? Kuri buvo saldesnė?
– Iš tiesų abi pergalės buvo saldžios. Pirma pergalė buvo tokia įdomesnė, nes bendrai sukilo daugiau emocijų – tas vienas pataikytas stiprus smūgis, kuris pakeitė visą tos kovos baigtį.
O ši kova, be abejo, buvo dėl diržo... realiai abi kovos buvo įdomios ir svarbios, tai net neišskirčiau kažkurios.
– Ar šįkart palaikymo žinučių prieš ir po kovos buvo daugiau?
– Galbūt pirmą kartą žinučių buvo daugiau nei šį kartą. Pirma kova ir tas pataikytas stiprus smūgis, efektyvus užbaigimas, turbūt, žiūrovams sukėlė daugiau emocijų, negu ši pergalė.
– Spaudimas iš aplinkos kažkiek paveikia ar nuo to atsiriboti moki?
– Atsiriboti nuo aplinkos jau išmokau. Aišku, tas faktorius yra ir jis niekur nedingsta, daro kažkiek įtakos. Jeigu į viską labai kreipsi dėmesį, tuomet tai tave veiks.
Šiaip gal jau esu išmokęs viską nustumti, pasilikti savo mintis ir tikėti savimi, o ne kažkieno kito žodžiais.
– Praėjusią savaitę su D.Dirksčiu susidūrėte gatvėje, kur iš jo sulaukei įvairių pasiūlymų. Vienas jų – surengti imtynių kovą. Ar žiūrovai ateityje išvys šį reginį?
– Niekada nesakyk niekada, čia įmanomas dalykas (šypsosi). Tik kiek tai būtų įdomu žmonėms? Iš tiesų dabar sunku pasakyti, bet su tinkamomis sąlygomis viskas yra įmanoma, neatmetu šito varianto.
– Kiek pačiam tokios konfrontacijos ir provokacijos yra nemalonios?
– Šiaip Dominykas į mano pusę jokių blogų žodžių nemėto, tik nervuoja tai, jog visada jis ateina su kameromis ir viską filmuoja (juokiasi). Visada žinai, kad jeigu susitiksi, tai ateis su visa komanda filmuotojų, apsauga, ir panašiai.
Jis mėgsta daryti šou. Iš pradžių gal kažkiek ir trikdė, dabar jau įpratau – ne pirmą kartą kovojame ir ne pirmas toks susitikimas bei pokalbis. Įpratau prie jo tokios elgsenos.
– Ar manai, jog ateityje galėtumėte kartu treniruotis ir ruoštis kovoms?
– Taip, mes nesame dėl kažko susipykę. Mes nesame priešai, nesame ir draugai – tiesiog abu sportininkai iš tos pačios organizacijos.
Nors esame varžovai, dėl bendro tikslo, tobulėjimo, jeigu būtų kažkokia nauda, kartu treniruotis, kažkam ruoštis, tai, be abejo, irgi neatmesčiau šios galimybės.
Jeigu tai padėtų mums kilti, tobulėti ar kažkur išvykti į užsienio rinką ar panašiai, manau tai būtų įmanoma.
– UTMA organizacijoje kovojai jau 4 kartus. Kuriuose aspektuose, tavo manymu, ji per šį laikotarpį paaugo labiausiai?
– Kiek esu šioje organizacijoje, manau, jog labiausiai paaugo per šiuos paskutinius du turnyrus. Turnyras vykęs Kauno sporto halėje buvo pasiekęs lubas, dabar naujas atėjimas į Kauno „Žalgirio“ areną.
Pirmas toks renginys, bet pavyko tikrai vau, labai gerai.
– Organizacija išgirdo Dominyko prašymus ir jau artimiausiame turnyre darbuosis teisėjai iš užsienio. Ar pritari tokiam pokyčiui?
– Man iš tiesų nei šilta, nei šalta, teisėjai pakeisti ar nepakeisti. Aišku, bus mažiau kalbų, kažkokių priekaištų. Jeigu taip kovotojams geriau, tuomet smagu, valio, sveikintina, kad taip pasielgė organizacija.
Bet aš tikiu ir mūsų lietuviais teisėjais, jie tikrai nesukčiauja. Jie irgi teisėjauja pasauliniame lygyje, turi visas licencijas, žino kaip vyksta dalykai, bet smagu, aišku, kad atsižvelgia į visa tai ir ką nors keičia.
Buvo daug ir žmonių komentarų, ne vien tas Dominyko
žodis. Dominyko žodis yra Dominyko žodis, jis nėra svarbus.
– Minėjai, jog norėtum sukovoti su Henriku Vikšraičiu. Ar ši kova ir bus artimiausia?
– Labai norėčiau susitikti su Henriku Vikšraičiu, bet, greičiausiai, kad šitame turnyre dar nesusitiksiu su Henriku. Iš vienos pusės kaip ir gaila, iš kitos – nieko tokio, nes vis tiek mes kažkada susitiksime.
– O kas bus tavo artimiausias varžovas?
– Dar viskas derinama, kalbama, nėra užtvirtinta. Kai bus, organizacija iškart ir paskelbs.
– Ar ateities planuose yra revanšas prieš Martyną Jasiūną?
– Tikrai yra suplanuotas revanšas, bet greičiausiai kikbokso taisyklėmis.
Organizatoriai jau paskelbė pirmąją artėjančio turnyro kovą, kurioje Muay Thai taisyklėmis susirems karjerą baigiantis Sigitas Gaižauskas ir Paulius Leontjevas.
– Kokios prognozės, kur matai vieno ar kito kovotojo pranašumus? (kova tarp Dominyko Dirksčio ir Edvino Šalkovskio buvo paskelbta po pokalbio).
– (Juokiasi) Sunku man kažkaip pasakyti tuos pranašumus – aš nelabai esu matęs to vilniečio Padchos kovų. Jis nėra taip aktyviai kovojantis Lietuvoje kaip kiti kovotojai, tad sunku pasakyti kažkokius pranašumus.
Žinau, kad Sigitas labai geroje formoje, turi daug patirties, dabar sportavo, ruošėsi. Visiškai tikiu Sigitu, kad jis tą kovą laimės.
– Kurį jaunąjį ir dar tik savo karjeros kelią šiame sporte pradedantį Lietuvos kovotoją išskirtum kaip perspektyviausią?
– Galėčiau išskirti du – Arną Kalasiūną ir Arnestą Naujoką, nes abu man tikrai atrodo kaip tvirti kovotojai. Dar jauni, bet labai aštrūs.
– Minėjai, jog dabar grįžai iš treniruočių stovyklos JAV. Kaip atrodė treniruočių procesas ten?
– Ten iš dalies buvo ne kaip treniruočių stovykla. Buvo testavimas, susitikimas su kita organizacija, sportininkais. Ten vyko „Combat Sport“ paroda. Šiaip daug ryšių, kontaktų, sporto.
Tiesiog važiavau apsižvalgyti, pasikultūrinti, pažiūrėti, kas vyksta užsienyje, pasisemti naujos patirties.
– Regis, buvai apsilankęs ir „Bare Knuckle Fighting Championship“ (BKFC) sporto salėje?
– Buvau susitikęs su BKFC organizacija ir jo, ten dariau treniruotę.
- Kokiuose dar užsienio klubuose yra tekę treniruotis ir kokia tai buvo patirtis?
– Nemažai laiko esu sportavęs Bostone, Sidyodtong salėje. Tikrai buvo visai neblogų kovotojų, iš ten tikrai kažkiek pasisėmiau patirties. Bet mano visas kelias driekiasi „Titane“, Kaune.
- Kokie yra esminiai skirtumai tarp tobulėjimo svetur ir Lietuvoje?
- Galvoju, jog jei išvažiuoji treniruotis į užsienyje esančią stovyklą, tai ten gali įgauti kažką naujo, naujos patirties, ką vėliau vis tiek atidirbinėsi savo salėje. Tiesiog prisišaudyti idėjų, pasižiūrėti, kaip kiti juda, įdomu save pasitestuoti, išmokti kažką naujo.
– UTMA tinklalaidėje tavo treneris Marius Misiūnas minėjo, jog tavo pasiruošimas kovai prieš D.Dirkstį JAV buvo prastesnis nei Lietuvoje, būdamas už Atlanto numetei daug svorio. Kodėl taip nutiko?
– Čia, Lietuvoje esu viską daug geriau susidėliojęs nei ten, Amerikoje. Ten būnu vienas, neturiu komandos, viską reikia pasidaryti pačiam. Nėra tiek daug laiko, negaliu jo skirti tiek daug, kiek galiu čia Lietuvoje, todėl pasiruošimas čia ir būna geresnis.
Galbūt būnant svetur jau teko pasitreniruoti ar pasisparinguoti, pabendrauti su garsesniais kovos menų pasaulio vardais?
– Tikrai yra tekę pasisparinguoti, pabendrauti su neblogais kovotojais, bet Lietuvai jie turbūt nėra žinomi vardai. Jie dar nėra tokie populiarūs, o su superžvaigždėmis nesu sportavęs.
– Instagrame dalinaisi nuotraukomis su UFC žvaigždėmis Philip'u Rowe'u ir Jose Aldo. Ar teko su jais pasikalbėti, pasisemti kokių nors minčių?
– Teko su abejais. Su Aldo šiek tiek mažiau, bet su Philly tikrai gerai sutarėme, susibendravome ir galbūt net palaikysime tą ryšį. Labai fainas bičiukas.
Ir pats esi dar jaunas kovotojas. Kur, manai, reiktų labiausiai patobulėti?
– Kur man reiktų patobulėti... realiai pasidaryti gerą pasiruošimą.
– Kokios tikslus šiuo metu sau esi užsibrėžęs?
– Iš tikro dabar esu labai susikoncentravęs į sportą ir jam atiduodu labai daug laiko ir energijos. Tikslai yra pasiekti dar daugiau tiek UTMA organizacijoje, tiek išvykti kažkur į užsienį.
– Kurioje užsienio organizacijoje užsikabinti šansai yra realiausi? Galbūt tame pačiame BKFC?
– Yra, iš tikro, tų variantų užsienyje. Tas pats BKFC tikrai lauktų, kviestų dalyvauti. Galbūt „GLORY“ ar „One Championship“.
