„Apie šią kovą sužinojau prieš keturias dienas, ypatingai pasiruošti negalėjau, tiesa, visą mėnesį prieš tai pilnu pajėgumu dirbau vietiniu stiliumi“,– kritiškai situaciją vertina kovotojas.
Kaip pavyko išpildyti savo ir Tailando trenerių lūkesčius, trumpai iš pačio Sergejaus lūpų.
– Kas buvo sunkiausia kovoje?
– Sunkiausia buvo pritapti prie vietinio Muay Thai stiliaus, iš tolimos distancijos varžovas pranašumą turėjo smūgiais kojomis, todėl mano įprastas darbas turėtų būti artimoje distancijoje, bet joje visuomet pavojinga prasileisti smūgį alkūne. Ačiū Dievui, išsisukau be stipresnių sužeidimų.
– Kokiomis varžovo silpnybėmis sugebėjote pasinaudoti, kad nugalėtumėte?
– Kaip ir pas visus tailandiečius, jo technikoje dominavo kojų smūgiai, bet atsiliko rankų ir darbas artimoje distancijoje. Jis nebuvo pratęs prie ištampymų prieš ataką, kuo ir stengiausi pasinaudoti – ištampyti, pramesti ir nubausti.
– Ar likote patenkintas savo technika? Ką darytumėte kitaip?
– Po kiekvienos kovos esu labai kritiškas sau, tai kažkuo girtis nelabai galėčiau. Nebent reiktų mokytis mažiau galvoti ir daugiau veikti, pasitikėti savo jėgomis.
– Ar dar kovosite Tailande?
– Kol kas nežinau, bet šiuo metu ruošiuosi kovai Kinijoje, kur rugpjūčio 27 dieną susitiksiu su labai rimtu varžovu Luisu Tavaresu. Jei nepatirsiu didesnių traumų, leisiu revanšuotis ir vakarykščiam varžovui, beveik dešimčia kilogramų už mane sunkesniam tailandiečiui.
„Chalong“ bokso stadiono vadybininkas minėjo, kad jei priimsiu revanšą, kovosime dėl jo titulo – „Chalong“ stadiono sunkiasvorių diržo.