Atrankoje į gegužės mėnesį Tokijuje vyksiančią savotišką kiokušin karatė olimpiadą kelialapio iš viso siekė 37 mūsų šalies sportininkai – 13 vyrų ir 24 moterys. Karatė meistrai varžėsi 5-iose skirtingose svorio kategorijose.
Iš beveik 40-ies mūsų šalies kovotojų į atkrintamąsias kovas prasibrovė 9 atstovai.
Viena jų – pasaulio vicečempionė A.Meškauskienė, pusfinalyje ir finale įveikusi kitas mūsų šalies atstoves dvynes Agnę ir Paulę Lavrinovičiūtes.
39-erių karatė meistrė po triumfo Antverpene pasidalijo savo mintimis ir papasakojo apie savo pasiruošimą bei ateities planus.
– Kartu su iškovota pirmąja vieta laimėjote ir deimantą. Kur jį dėsite?
– Dar nesugalvojau. Galvojau tik apie kovas. Pasidžiaugsiu pergalėmis ir tada pagalvosiu, kur jį panaudosiu (šypsosi).
– Pravers buityje?
– Manau, kad taip.
– Kas šioje atrankoje buvo sunkiausia?
– Sunkiausias buvo pasiruošimas. Jis pareikalavo daug jėgų. Vyko stovyklos kalnuose, buvo daug treniruočių. Tikrai ruošiausi sąžiningai, siekiau aukščiausių tikslų.
– Esate vyriausia dalyvė visame turnyre. Turbūt kiekvienais metais pergalės skonis būna vis saldesnis?
– To pergalės skonio gal nėra tiek daug, nes kažkaip visada lieku antra ar trečia. Tas pirmąsias vietas dar būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų (šypsosi).
– Ar žengti paskutinį žingsnį trukdo psichologinis barjeras?
– Priešininkė mano kategorijoje (bulgarė Ivanka Popova, – red.) jau ne pirmą kartą laimėjo absoliutaus svorio čempionatą, yra daugkartinė čempionė. Manau, kad mano kategorija karatė yra stipriausia.
– Pasiruošimas buvo gana netradicinis. Nuotoliniu būdu padėjo ir treneris Gediminas Varkala?
– Ruošiamės ypatingu būdu, bet šiais laikais telefono pagalba tai tikrai yra įmanoma. Jis prideda man motyvacijos. Iš tikrųjų turiu labai labai gerą komandą.
– Ar stipriai kandžiojasi jaunosios sesės?
– Jos abi yra tikrai stiprios. Jaunoji karta tikrai auga ir baksnoja man į nugarą (šypsosi). Ateinanti karta yra tikrai labai stipri.
– Kaip atrodys pasiruošimas pasaulio čempionatui ir ko ten galime tikėtis?
– Manau, kad federacija paruoš tinkamą programą, bus pakviesti Japonijos kovotojai. Reikės pasportuoti ir kalnuose. Lygiai taip pat kaip šiemet, dažnai keliausiu į Lietuvą ir sportuosiu tiek su Gediminu, tiek savarankiškai.
– Japonai filmavo jūsų kovas. Turbūt medžiaga bus naudojama ne tik žiniose. Ar kovoms su japonėmis reikia ruoštis specialiai?
– Jie galėjo filmuoti tiek, kiek norėjo, nes kovos būdas Japonijoje tikrai keisis. Žinome, kad varžovės Europoje yra tikrai fiziškai stiprios, o japonės visą savo kovos planą stato ant taktikos ir greičio.
Tikiuosi, kad ir pasiruošimas, ir kovos būdas bus visai kitokie.
– Ką tokioje karjeros stadijoje reiškia pirmosios vietos pasiekimas?
– Pergalės skonis tikrai yra labai saldus. Prieš varžybas jau mačiau save kaip čempionę, tikrai tuo tikėjau.
