Legendinėje arenoje – trys lietuviai
Šiemet dziudo planetos pirmenybės vyksta Japonijos sostinėje Tokijuje, legendinėje „Nippon Budokan“ arenoje. Ji buvo pastatyta 1964-ųjų Tokijo olimpinėms žaidynėms ir būtent jose pirmą kartą į olimpinę šeimą buvo priimtas šis japonų kovinis sporto menas.
„Nippon Budokan“ arenoje bus surengtos ir 2020-ųjų Tokijo olimpinių žaidynių dziudo varžybos.
Pasaulio čempionate startuoja 889 sportininkai iš 151 šalies, bet Lietuvos delegaciją sudarys vos trijų sportininkų grupelė. Tiesa, ji galėjo būti beveik dvigubai gausesnė, bet Lietuvos dziudo federacija dėl sunkiai suvokiamų priežasčių nusprendė eliminuoti du šią teisę turėjusius savo sportininkus, nors šie ir buvo pasiryžę vykti į Tokijų net už savo lėšas.
Japonijos sostinėje startuos sunkiasvorės (+78 kg) Sandra Jablonskytė ir Santa Pakenytė, o vyrų 100 kg varžybose pasirodys ilgametis rinktinės narys Karolis Bauža.
Iš lėktuvo – tiesiai ant tatamio
Nors Lietuvos delegacija svarbiausiose metų varžybose šiemet bus ypač kukli, net ir tarp šių trijų sportininkų LDF sugebėjo įkalti pleištą.
S.Jablonskytė kartu su rinktinės treneriu Eduardu Techovu ir jam asistuosiančia kauniete Rasa Steponaityte į tolimą Japoniją išskrido praėjusį ketvirtadienį.
Kitiems dviem rinktinėms nariams LDF bilietus nupirko taip, kad jie į varžybas atvyktų likus dienai iki varžybų: K.Bauža išvyks rugpjūčio 28 d., S.Pakenytė – 29 d.
„Kelionė su persėdimu truks apie trylika valandų. Tokijuje būsiu apie 9 val., bet į viešbutį įleis tik 14 val. Maža to, gyvensime mieste pakraštyje, tai iki arenos reiks vyksti apie valandą laiko. Pirmos dienos vakarą turėsiu svėrimus, o jau kitą dieną teks kovoti. Apie kažkokius svorio metimus ar panašiai išvis nėra kalbos“, – skundėsi K.Bauža.
Dviem rinktinėms nariams – smūgis
Dar didesnį dziudo bendruomenės nepasitenkinimą sukėlė LDF sprendimas iš pasaulio čempionato eliminuoti Kęstutį Vitkauską ir Andrejų Klokovą.
Abu šie kovotojai šiemet praėjo visą sezono pasirengimą, laimėjo kelialapius ir atstovavo Lietuvai Europos olimpinėse žaidynėse Minske, tačiau likus kelioms savaitėms iki pasaulio pirmenybių staiga buvo išmesti iš komandos.
A.Klokovas pasakoja, kad toks LDF sprendimas jam buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus.
„Buvau susitikęs su V.Sinkevičiumi akis į akį ir kalbėjomės apie situaciją. Prezidentas patikino, kad esame reikalingi rinktinei, nes esame savo kategorijų lyderiai. Jis teigė, kad mums būtina vykti į pirmenybes, kaupti patirtį. Visgi po savaitės viskas kardinaliai pasikeitė. Man prezidentas taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl“, – 15min pasakojo A.Klokovas.
„Rimtai ruošėmės, praėjome visą pasiruošimą, o po Europos žaidynių buvo kalbama apie galimybę revanšuotis pasaulio čempionate, bet likus kelioms savaitėms iki jo sužinome, kad mums durys užtrenktos. Kodėl ir kaip, niekas nepaaiškino. Tiesiog federacijos vadovai dar kartą parodė, kad tvarkosi taip, kaip nori, o „skaldyk ir valdyk“ principas jiems – kasdienybė. Likusius aukščiausio lygio dziudo sportininkus mes galime suskaičiuoti ant rankos pirštų, o federacija, užuot jiems padėjusi, kaišioja pagalius į ratus ir kenkia“, – skundėsi kitas paskutinę akimirką „atkabintas“ kovotojas Kęstutis Vitkauskas.
Abu jie, kartu su elektrėniškiu treneriu Kęstu Vitkausku, į Tokijų buvo pasirengę vykti savo lėšomis, tačiau LDF vykdomojo komiteto sprendimas buvo kategoriškas.
Praėjus kelioms savaitėms po šio akibrokšto LDF sveikatingumo ir sporto klubo „Draugystė“ prezidentui Ernestui Griškiui išsiuntė oficialų atsakymą, kuriame teigiama, jog K.Vitkauskas ir A.Klokovas neįvykdė LDF trenerių tarybos nustatytų atrankos kriterijų, norintiems atstovauti šaliai Europos ir pasaulio dziudo čempionatuose.
Rašte teigiama, kad atranka į Europos ar planetos čempionatą (jei tais metais vyksta) susideda iš dviejų etapų – iki Europos čempionato ir nuo parodyto rezultato žemyno pirmenybėse arba po jo dalyvautuose trijuose atrankos turnyruose, kur reikia iškovoti ne žemesnę kaip devintą vietą.
Šis LDF raštas trenerį K.Vitkauską labai nustebino. „Pirmiausia, yra teismo sprendimas, kad ši trenerių taryba yra paskirta paties prezidento, o ne išrinkta demokratiškai, ir visi jos sprendimai yra negaliojantys. Akivaizdu viena, kaip nori, taip atsakymą formuluoja. Penkerius metus už savo lėšas važinėdavom į varžybas, visi džiaugėsi ir neturėjo jokių priekaištų ir staiga tapome nereikalingi. Jiems tiesiog tapo nepatogu, kad savo pinigais pradėjome rodyti rezultatus“, – pyko dziudo treneris.
15min bandė susisiekti su LDF prezidentu V.Sinkevičiumi telefonu bei išsiuntė federacijai ir generalinei sekretorei Justinai Stalionei klausimus elektroniniu paštu, tačiau jokių atsakymų nesulaukė.
Atsisakys trenerio paslaugų
A.Bauža įsitikinęs, kad raudona šviesoforo spalva laisvai galėjo būti parodyta ir jam su S.Pakenyte, tačiau šiuos sportininkus gelbėjo tai, jog abu jie yra įtraukti į olimpinių kandidatų sąrašus.
„Šis sprendimas mažų mažiausiai stebina. Visada buvome rinktinė, vykdavome į visas varžybas kartu ir staiga sužinau, kad kolegos ir partneriai palikti namuose. Jie buvo ir mano treniruočių partneriai, pagelbėdavome vieni kitiems pasiruošti kovoms, atlikdavom varžovų analizę. Dabar likau visiškai vienas. Pasakysiu E.Techovui, kad net neitų man sekunduoti, nes jis prie mano pasirengimo nepridėjo nė piršto“, – pyko K.Bauža.
Dziudo bendruomenė nesupranta ir LDF sprendimo į čempionatą siųsti R.Steponaitytę. Nors trenerė ir gerai sutaria su federacijos prezidentu, tačiau jai esą trūksta patirties ir kompetencijos.
„Jau geriau į pasaulio čempionatą būtų siuntę daktarą, tai jis tikrai sportininkams būtų pravertęs. Iš Rasos jokios naudos. Nei man, nei merginoms“, – kalbėjo K.Bauža.
Kerštas už viešą kritiką?
Minėtame LDF rašte taip pat pažymima, kad kandidatus pasaulio pirmenybėms gali pasiūlyti olimpinės rinktinės vyriausiasis treneris, tačiau apie dziudo rinktinės narių konfliktą su vyriausiuoju treneriu E.Techovu 15min jau rašė šiek tiek anksčiau.
Nacionalinės rinktinės lyderiai po fiasko pasibaigusių Europos žaidynių Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei sportininkų asociacijai išsiuntė laišką, kuriame teigiama, jog E.Techovas nevykdo savo įsipareigojimų, o federacijos prezidentas Vigmantas Sinkevičius tokį elgesį toleruoja.
Tarp šešių šį kreipimąsi pasirašusių kovotojų yra ir K.Vitkausko bei A.Klokovo pavardės.
Stovyklos metu – baldų stumdymas
E.Techovas yra gimęs Sakartvelo mieste Kutaisyje. Į Lietuvą jis atvyko tarnauti sovietinėje kariuomenėje, o vėliau mūsų šalyje įsitvirtino kaip gabus sportininkas ir treneris. Jo sūnus Alanas ir Albertas taip pat buvo pajėgūs sportininkai ir yra gynę Lietuvos garbę tarptautinėje arenoje.
Būtent po to, kai dziudo rinktinės narys Albertas Techovas baigė aktyvią karjerą, tėvo Eduardo dėmesys nacionalinei komandai taip pat labai sumažėjo. Visgi jam pavyko išlaikyti postą, nes, 15min šaltinių teigimu, yra lojalus LDF vadovams. Priminsime, jog V.Sinkevičius LDF vadovauja nuo 2002-ųjų ir pernai buvo perrinktas jau penktajai kadencijai. Maža to, kadencijos trukmė nuo ketverių metų prailginta iki penkerių.
Rinktinės nariai pasakoja, kad su savo tėvyne treneris ryšių nėra nutraukęs ir mėgsta treniruočių stovyklas rengti būtent šioje šalyje.
„Visgi tos kelių savaičių stovyklos neretai baigiasi išties komiškai. Treneris Tbilisyje turi namą, tad dažnai palieka sportininkus ir vyksta tvarkytis savo buities reikalų. Yra buvę, kai jis palieka mus kelioms dienoms, nes jam reikia nusipirkti ir pasistatyti baldus ar pan.“, – 15min pasakojo K.Bauža.
Stengiasi apginti savo sportininkę?
Treneris K.Vitkauskas mano, jog LDF ir jos prezidentas V.Sinkevičius taip elgiasi turėdami aiškų tikslą – apginti šiuo metu aukščiausią reitingą tarp Lietuvos dziudo kovotojų turinčios Sandros Jablonskytės pozicijas.
S.Jablonskytė yra Kauno dziudo klubo, kuriam vadovauja V.Sinkevičius, auklėtinė. Kovotojos reitingas šiuo metu tarp visų Lietuvos sportininkų yra pats aukščiausias, tad tikėtina, kad būtent jai atiteks vienintelis Lietuvai skirtas kelialapis į 2020-ųjų Tokijo olimpines žaidynes.
„Šie sportininkai reitinguose pradėjo kilti, maža to, S.Jablonskytės svorio kategorijoje yra ir S.Pakenytė. Pasaulio čempionatas – galimybė iššauti. Jei kuriam nors sportininkų čia labai pasisektų, Tokijo kelialapis pakibtų ant plauko ir gali atitekti kitam sportininkui, nes jo reitingas būtų aukštesnis“, – svarstė K.Vitkauskas.
Kad visi šie dziudo bendruomenės būgštavimai nėra be pagrindo, puikiai iliustruoja ir LDF generalinės sekretorės J.Stalionės pastarųjų savaičių elgesys.
S.Pakenytės, kuri varžosi vienoje svorio kategorijoje kaip ir S.Jablonskytė, treneris Stanislovas Kulikauskas rugpjūčio pradžioje kreipėsi į federaciją su prašymu, jog olimpietė, ruošdamasi pasaulio čempionatui, nori vykti į treniruočių stovyklą Minske bei į varžybas Taškente, bet jokio atsakymo iš J.Stalionės taip ir nesulaukė.
„Neabejoju, kad toje stovykloje sportininkė būtų pasiruošus kur kas efektyviau ir geriau nei Šiauliuose“, – 15min teigė S.Kulikauskas.
Lietuvių laimikis – vienas medalis
Nuo 1956-ųjų metų rengiamuose pasaulio dziudo čempionatuose Lietuva yra iškovojusi tik vieną medalį. Tai 2009-aisiais Roterdame (Nyderlandai) pavyko padaryti sunkiasvoriui Mariui Paškevičiui (+100 kg), kuris pasipuošė bronza.
Įdomu, kad karjerą jau baigęs kaunietis praėjusį kovą pabandė mesti pirštinę V.Sinkevičiui federacijos prezidento rinkimuose, tačiau prieštaringai vertinamas baikerių klubo prezidentas nugalėjo triuškinančia persvara.
Per 55 kol kas įvykusius pasaulio čempionatus nepralenkiami apdovanojimų įskaitoje su 354 medaliais yra japonai. 153 iš jų yra auksiniai.
Vieta | Šalis | Viso | |||
---|---|---|---|---|---|
1 | Japonija | 153 | 92 | 109 | 354 |
2 | Prancūzija | 56 | 36 | 79 | 171 |
3 | Pietų Korėja | 29 | 10 | 61 | 100 |
4 | Kinija | 21 | 13 | 22 | 56 |
5 | Kuba | 20 | 24 | 41 | 85 |