Tris mėnesius barzdą auginęs Tomas prieš žengdamas į ringą prisipažino pasiruošęs dvikovai 100 proc. Jokių ligų ar traumų, kaip ne kartą pasitaikydavo anksčiau. Šįkart varžovas – Sambo pasaulio taurės laimėtojas Sergejus Firsovas. Į kovą prieš baltarusį šeštadienį Tomą tradiciškai palydėjo Egidijus Dragūnas-SEL. Kada ir kaip gimė šį draugystė? 15min Tomas patikino, kad tęsiasi ji jau dvejus ar trejus metus.
„Dvejus ar net trejus metus mus draugystė jau sieja. Kartu į gimtadienius, šventes važiuojam. Į koncertą vykstu kartu su jais. Kitam kartui ruošiame staigmeną, kurios dabar neatskleisiu. Susieta su E.Dragūnu“, – užsiminė kovotojas.
Baltarusio karjeroje iki šios viešnagės Vilniuje buvo 8 pergalės ir tik 1 pralaimėjimas. Vis dėlto T.Pakutinskui šis sambo imtynininkas nepasispriešino. Jis net nebandė diktuoti savo madų – pereiti į parterį. Čia pat užklupo galingų Tomo smūgių kruša ir Sergejus bejėgiškai iškrito iš ringo. Teisėjai buvo priversti stabdyti kovą. 1 min. ir 32 sek. – tiek tetruko baltarusio pasirodymas Lietuvos sostinėje.
„Viskas gerai. Išpildžiau savo lūkesčius. Ką dirbau treniruotėje su treneriais, tą ir įgyvendinau. Gerbėjams noriu padėkoti. Nespėjau pajausti jo, kaip sambo kovotojo, jėgos. Nors yra laimėjęs prieš Teodorą Aukštuolį, kuris itin stiprus kovotojas – Japonijos turnyruose net kaunasi. Taigi galvojau, bus stipri kova, bet... Šiandien į mano kiemą šventė atėjo. Revanšas už kolegą“, – triumfuodamas po dvikovos prisipažino T.Pakutinskas.
Paklaustas, ar toks ir buvo planas – užbaigti kovą smūgiais, jis atsakė teigiamai: „Taip, ir treniruotėse „atidirbinėjau“ smūgius stovėsenoje. Reikėjo tik nesileisti į parterį. Padėjo pasiruošti geriausias Lietuvoje imtynininkas Laurynas Urbonavičius („Captain Lithuania“ – aut. past.). Norėjau stovėsenoje užbaigti kovą ir tai pavyko“.
Jei niekas nepamaišys, artimiausiu metu T.Pakutinskas vyks į Rusiją ar Prancūziją, kur ruošis kitai kovai.
„Ten daug kovotojų yra, kurie dalyvauja UFC. Čia aš esu dar labai silpnas, palyginus su pasaulio kovotojais. Man reikia dar dirbti, dirbti ir dirbti. Neužkeliu nosies į viršų. Tolimuosiuose planuose – platieji vandenys, bet Lietuvos tikrai dar nepaliksiu. Prašysiu kovos dėl diržo. Kovoju KOK nuo 2009 m. Užaugo ambicijos. Kiek galima“, – patikino sunkiasvoris kovotojas.
