Rožės Namajunas pastaroji kova buvo prieš 14 mėnesių.
Tą vakarą Rio de Žaneire ji pralaimėjo titulą po dramatiškos kovos brazilei Jessicai Andrade, kuri pakėlė ir nubloškė R.Namajunas galva žemyn ant ringo grindinio.
Praėjusį sausį, trumpam vėl aplankiusi Lietuvą, mūsų portalui ji patvirtino apie ketinimus sugrįžti į ringą.
Ji ruošėsi revanšui prieš J.Andrade per balandžio 18 dieną suplanuotą UFC 249 kovą, bet dėl pandemijos mačas buvo nukeltas.
Kova turėjo vykti gegužės 9, bet R.Namajunas atstovas pranešė, kad kovotoja negalės žengti į ringą dėl dviejų artimų žmonių netekties dėl koronaviruso.
„Jie gyveno karštoje vietoje, kur sklido COVID-19, – sakė R.Namajunas. – Jie susidūrė su tuo. Jiems buvo uždėti ventiliatoriai, o netrukus, po kelių dienų, tai nutiko. Jie iškeliavo.“
R.Namajunas pripažino pati išgyvenusi vidinių dramų per pastaruosius metus.
„Kaip kovotojai, mes turime susidoroti su daug dalykų. Aš buvau patyrusi MRSA (auksinis stafilokokas – mikrobas, galintis sukelti pavojingų infekcijų).
Mes susiduriame su siaubingais dalykais, vis sutinkame mirtį, o kartais tiesiog patiriame rimtas traumas.
Kai visas pasaulis turėjo užsidaryti dėl viruso, iš pradžių atrodė: „Kas tai?“. Mes nežinojome kaip tai tikra. O tada jis smogė į namus, prisiartino prie šeimos. Tai mane išgąsdino. Patyriau nedidelį šoką“, – pasakojo R.Namajunas.
Ji teigė, kad abi mirtis šeimoje skyrė tik septynios dienos. Todėl ji nusprendė atidėti kovą.
„Kiekvienas mirtį išgyvena skirtingai, – sakė ji. – Man neatrodė, kad kovoti būtų gera mintis. Tai buvo metas perkrauti save. Pažvelgti į dalykus iš kitos perspektyvos. Iki tol aš vis stengiausi viską aplink save kontroliuoti ir paversti aplinką tobula, o tada viskas tiesiog subyrėjo.
Viskas atrodė gerai, o tada sugriuvo. Man tai buvo tarsi žadintuvas. Aš negaliu kontroliuoti nieko, tik save – tai buvo svarbu suvokti.
Nors viskas buvo tragiška, aš daug pasimokiau. Visi tai galime padaryti. Melstis ir žinoti, kad gyvenimas yra laikinas. Viskas laikina, ne viskas taip pat, bet tai padėjo man patikėti savo aukštesne jėga, suvokti, kad pati turiu tikslą ir turiu dabar jo siekti. Tai nebus amžinas tikslas, bet dabar laikas tuo užsiimti ir pasistengti pasimėgauti.“
R.Namajunas galiausiai grįš į veiksmą kovoje prieš J.Andrade per UFC 251 kovą Jeso saloje Abu Dabyje.
R.Namajunas nepatiko idėja kautis užsienyje, bet vėl pajutus susidomėjimą religija, mintis kautis Vidurio Rytuose tapo artimesnė.
Regis, ji susigrąžino aistrą mišriems kovų menams, nors meilė buvo išgaravusi praradus čempionės titulą.
„Aš mylių šį sportą, – sakė R.Namajunas. – Visada yra dalykų, dėl kurių galima pasiskųsti, bet man tai patinka. Aš esu mišrių kovos menų artistė. Dabar yra mano laikas.
Nors atrodė, kad viskas dužo aplink, kartais reikia surinkti visas daleles vėl į krūvą.“
Praėjusį pirmadienį R.Namajunas šventė savo 28-ąjį gimtadienį.
Pirmą pasaulio čempionės titulą laimėjusi būdama 25-erių 2017 metų lapkritį per kovą prieš tuometinę čempionę Joanną Jedrzejczyk, ji ir pati patyrė, ką reiškia netekti čempioniško diržo, kurį pernai perėmė J.Andrade.
„Nežinau kodėl, bet nuo tada, kai man suėjo 26-eri, man tapo sunkiau.
Būti suaugusia yra sunkiau, – pripažino R.Namajunas. – Prarasti titulą ir išgyventi liūdesį, nuryti kartėlį, – aš perėjau per sudėtingus etapus, man teko suaugti, kad suprasčiau kai kuriuos dalykus.
Viskas yra laikina, tad reikia gyventi šia akimirka ir džiaugtis savimi kiek tik įmanoma.“
Neseniai dabartinė čempionė Zhang Weili ESPN sakė, jog norinti kovoti su R.Namajunas ateityje.
Lietuvių šeimoje gimusi kovotoja žino, kad tokia kova ateis, bet nenori telktis mačui dėl čempionės diržo jau dabar.
„Aš nepasiilgau to jausmo būti čempione, – sakė ji. – Bet pasiilgau čempioniško diržo.
Kai atsikeli ir pasisuki šokiui, nors nesi pasiruošusi, judesiai nebus teisingi, visi žiūrės į tave – taip ir jaučiausi. Atrodė, kad visi spokso į mane.“
Bet dabar R.Namajunas pojūčiai pasikeitė. Ji jaučiasi vyresnė, labiau patyrusi, kiek išmintingesnė ir pasirengusi nutraukti iki šiol ilgiausią be kovų besitęsusią pertrauką per savo karjerą.
Kitą savaitgalį ji vėl kovos su moterimi, kuri parbloškė ją prieš daugiau nei metus Rio de Žaneiro ringe.
Mintis, kad pasirengimas praėjo sklandžiai ir su aistra, įkvėpė.
„Tai buvo viena smagiausių mano treniruočių stovyklų, – sakė R.Namajunas. – Buvo savotiškai keista. Dienų, per kurias nenorėjau treniruotis, pasitaikė labai nedaug. Tuo aš labai džiaugiuosi.“
