Pastaruoju metu jo gyvenime buvo visko: ir nusivylimų, ir liūdesio, ir pakilimų bei džiugesio proveržių.
Kai rugpjūčio mėnesio pradžioje jis sužinojo, kad ilgai laukta ir svajota kova „Glory 81“ turnyre dėl čempiono diržo atšaukta, Sergejus buvo kiek nusivylęs.
„Mano pasiruošimo etapas buvo nutrauktas pačioje pabaigoje, kai iki kovos buvo likę vos 10 dienų ir aš mintyse jau mačiau ringą, kuriame turėjo vykti kova! Mano jausmus buvo sunku išreikšti žodžiais. Jei tuomet būčiau pasakęs, kad esu giliai nusivylęs, tai neišreikštų ir dešimtadalio to, kas darėsi mano galvoje“, – pasakojo S.Maslobojevas.
Jis teigė, kad tą akimirką jam nepalūžti padėjo artimųjų bei kovinio sporto sirgalių palaikymas.
„Žinokite, kad tokio palaikymo, kokį aš jaučiau per šitą pasiruošimo etapą, man dar neteko pajausti. Ačiū jums. Ačiū iš visos širdies. Kad ir kaip būtų sunku ir tuščia viduje, aš pažadu, kad po trumpo atsigavimo proceso vėl grįšiu prie pasiruošimo ir vėl skirsiu jam visą save. Sudėliojame mintis, neprarandame šaltų nervų ir vėl darome tai, ką privalome daryti: einame pirmyn link savo tikslų. Mes vis tiek tai padarysime“, – tuomet kalbėjo S.Maslobojevas.
Pasirašė naują sutartį
Ir iš tiesų, tas tikėjimas ir optimizmo nepraradimas pasiekė Aukščiausiojo ausis. Po kelių dienų S. Maslobojevą pasiekė geros naujienos: Segejaus komanda suderino su „Glory“ organizacija naują ilgalaikę sutartį geresnėmis sąlygomis.
„Tai reiškia, kad ir toliau matysite mane kovojantį su stipriausiais pasaulio kikboksininkais. Dar maloniau, jog sutartis buvo pratęsta dar nesibaigus dabartinei – galiojančiai, kas reiškia, kad mano agentas nenorėjo tempti iki paskutinės minutės ir „Glory“ vadovybė norėjo būti tikra dėl mano ateities ir dalyvavimo su jų vėliava. Tikrai jaučiuosi pamalonintas, nes tai rodo, kad noras bendradarbiauti yra abipusis, tiek iš mano, tiek iš „Glory“ pusės“, – džiaugėsi S.Maslobojevas.
Klaipėdietis žino, kas bus jo varžovas per spalio 8-ą dieną numatytą kovą dėl „Light Heavyweight“ svorio čempiono vardo ir organizacijos diržo per didžiausią „Glory“ rengiamą renginį – „Glory Collision“. Patvirtinta, kad Sergejaus varžovu bus Tarikas Khbabezas, prieš tai kovojęs „Heavyweight“ divizione.
„Tad kaip aš anksčiau esu sakęs, niekad neprarandame šaltų nervų, sudėliojame mintis, darome tai, ką privalome daryti, ir galiausiai padarysime tai, apie ką ilgai buvo svajota. “Glory„ čempiono diržas laukia mūsų“, – pozityviai nusiteikęs kalbėjo S. Maslobojevas.
Motyvuoja sirgalių palaikymas
Kalbėdamas apie būsimą savo varžovą iš Maroko T.Khbabezą, Sergejus pabrėžė, kad tai labai savotiškas ir daugumai kovotojų dėl savo kovos stiliaus neparankus varžovas.
„Jis pereina iš „Heavyweight“ į „Light Heavyweight“ svorio kategoriją, o tai reiškia, kad, be visų kitų savo stipriųjų bruožų, šis oponentas tikrai moka laikyti smūgį. Tačiau tai neturi įtakos nei mano nusiteikimui, nei ryžtui, nei pasiruošimo procesui ar – juo labiau – tikslui. Tai tik varžovo charakteristikos, į kurias mano trenerių štabas turės atkreipti dėmesį, ruošdamas kovos planą. Tikiu, kad šį kartą sulauksiu tokio pat palaikymo, kokį jaučiau ruošdamasis savo paskutinei, deja, neįvykusiai kovai. Jūsų palaikymas suteikia dar didesnę motyvaciją man. Ačiū jums, ir jau galime pradėti skaičiuoti dienas iki spalio 8 dienos“, – pabrėžė S.Maslobojevas.
Klaipėdietis akcentavo, kad kiekvienai kovai ruošiasi taip, lyg ji būtų paskutinė.
„Pasirengimo procesui atiduodu visą save. Sėkmingas rezultatas niekada neatsirasdavo dėl dvejojimo. Kiekvienos dienos rezultatai priklauso tik nuo tavo paties veiksmų“, – teigė S.Maslobojevas.
Treniravosi ant betono
Tai, kad Sergejus yra labai užsispyręs ir kantriai savo tikslų siekiantis žmogus, įrodo ir paauglystės laikais Klaipėdoje vykusios treniruotės itin sudėtingomis sąlygomis.
„Buvo ir toks periodas, kai Klaipėdos miesto centre, prie picerijos „Bambola“ nuomojomės patalpas ir treniravomės tiesiog ant betono. Bėgdavome ir nuo grindinio kildavo dulkės. Kosėdavome, čiaudėdavome, durys žiemą nuo šalčio būdavo visos baltos – apšerkšnijusios. Nebuvo nei dušų, nieko. Po treniruočių važiuodavome namo praustis. Nesiskundėme, treniruodavomės ir siekėme savo tikslų. Dabar jaunimas yra išpuikęs, nori idealių sąlygų, tačiau būtent tokios sąlygos, kuriomis aš treniravausi, mane ir užgrūdino“, – akcentavo Sergejus.
Jis pamena ir tai, kad iš pradžių teko slėpti nuo tėvų, kad lanko kovinio sporto treniruotes.
„Tėvai buvo prieš mano pasirinktą kelią. Paauglystėje jie griežtai pasakė, kad ko jau ko, bet pinigų kovų treniruotėms tikrai neduos. Pasakė kažką panašaus: “Nemokėsime pinigų už tai, kad ten daužytumėte vieni kitiems galvas.„ Pamenu, teko parduoti mobilųjį telefoną, kad galėčiau susimokėti už pirmąsias kikbokso treniruotes. Vėliau, baigęs vienuoliktą klasę, per vasaros atostogas dirbau metalo kirtimo ceche. Uždirbtais pinigais susimokėjau už treniruotes metams į priekį“, – pasakojo S.Maslobojevas.
Sujaudino žmonos ašaros
Jis pamena, kaip bendraklasiai siuntinėjo vieni kitiems nuotraukas iš įvairių pramogų, kaip smagiai leidžia vasarą, o Sergejus visas murzinas ir pavargęs vakare po darbo lėkdavo į treniruotes.
„Kiti treniruočių vaikinai į mane žiūrėjo skersai. Turbūt manė, koks čia murzius atėjo į treniruotes. Aš tiesiog į nieką nekreipiau dėmesio, o siekiau savo tikslų ir svajonių.
Manau, kad kiekvienas žmogus turi turėti tikslų ir jų iš visų jėgų siekti. Būtent tikslai ir daro gyvenimą įdomų.
Taip pat mano vaikai mane visada motyvuoja tapti geriausiu. Noriu, kad kiek paaugę jie galėtų didžiuotis tėčiu. Žmona Airinė mano kovas stebi su ašaromis akyse, labai jaudinasi... Pasakojo, kad per televiziją ji stebėjo vieną iš „Glory“ turnyro kovų ir atsigulusi ant kilimo ašarojo. Prie jos priėjo mano vyresnėlis sūnus Ramiras ir paklausė: „Mama, kodėl verki? Juk tėtis laimi. Juk jis visada yra nugalėtojas.“ Tokie dalykai labai jaudina ir skatina dar labiau stengtis dėl savo šeimos, dėl jų gerovės“, – „Savaitės ekspresui“ širdį atvėrė S.Maslobojevas.
Jo teigimu, neįmanomų dalykų nėra, tačiau norėdamas pasiekti tikslą, turi dėl to atiduoti visą savo širdį ir pastangas.
„Manau, kad kiekvienas žmogus turi turėti svajonių. Tai ir padaro gyvenimą žavų. Viskas yra įmanoma. Jeigu tu nori tapti kovotoju, tu gali juo tapti. Svarbiausia – noras. Kovinės sporto šakos yra naudingos, ypač vyrams, nes jų prigimtis yra kariauti, medžioti ir būti tikrais lyderiais. Dvikovinės sporto šakos išvysto drąsą, reakciją, pasitikėjimą savimi, gerina reakciją į stresines situacijas, padeda priimti teisingus sprendimus, leidžia patiems atsakyti už savo klaidas. Niekas nežaidžia bokso – padarai klaidą ir iškart už ją atsakai. Būtent tai man padėjo gyvenime – mokėjimas prisiimti atsakomybę už savo klaidas“, – sakė S.Maslobojevas.
