35 metų lietuvis titulą prarado, kai Esene (Vokietija) vykusios kovos su Donegi Abena iš Surinamo ketvirtajame raunde iš jo prakirstos kojos pasipylė kraujas, o turnyro oficialus medikas nusprendė, kad vilnietis kovos tęsti negali. Emocijų nesuvaldęs S.Maslobojevas tuomet iškeikė visus aplinkui ir paliko ringą nelaukdamas oficialios varžovo apdovanojimo ceremonijos.
Nenori dosjė turėti pralaimėjimo
Vilniaus oro uoste kovotojas sakė, kad su komanda oficialiai siekia pakeisti galutinį kovos sprendimą į tokį, kuris reikštų, kad kova neturėjo jokios oficialios baigties ir viskas grįžtų į padėtį, kokia buvo prieš sportininkams žengiant į ringą.
„Komanda daro viską, kas įmanoma, kad paneigtų tą sprendimą ir paverstų kovą į taip vadinamą „no contest“. Tai reikštų, kad ji būtų anuliuojama, čempiono diržas grįžtų atgal pas čempioną ir būtų galima rengti revanšą ar ką jie nori, – kalbėjo sportininkas. – Kaip jie sakė, toks atvejis su daktaru nutiko pirmą kartą. Mes galėjome rašyti protestą, už tai sumokėti pinigus, tą ir padarėme. Sako, kad galima apeliuoti dėl teisėjų sprendimų, bet dėl daktarų kaip ir negalima. Tikiuosi, organizacija atsižvelgs, padarys išimtį ir grąžins viską į buvusią padėtį. Jie man gali siūlyti revanšą, bet aš nenoriu turėti pirmo pralaimėjimo šioje organizacijoje. Kol kas einu be pralaimėjimų ir noriu, kad viskas taip liktų. Galima anuliuoti šią kovą ir surengti ją iš naujo.“
Anot S.Maslobojevo, kovą nutraukęs medikas nusprendė, kad jam lūžo koja, todėl ir priėmė tokį sprendimą.
„Žaizda yra lygiai tokia pati, kokia buvo praėjusioje mano kovoje. Su tokia aš kovojau 3 raundus. Jis net nebandė stabdyti kraujo ar jo valyti, tiesiog pasižiūrėjo ir nutraukė. Manau, tai buvo labai nekompetentinga iš jo pusės, – daktaro darbą įvertino lietuvis. – Kaip matote, aš galiu šokinėti, einu, nešlubuoju. Man nieko nėra. Man tiesiog prakirto tą pačią žaizdą. Susiuvo ir viskas.“
Pasak S.Maslobojevo, jį jau rūbinėje apžiūrėjęs kitas medikas teigė, kad kovą buvo galima tęsti.
„Po kovos išėjau iš arenos, vėliau grįžau, nes žmona paprašė visas procedūras atlikti iki galo, nes reikėjo rašyti protestą, – pasakojo atletas. – Kai sėdėjau rūbinėje, kraujas nustojo bėgti. Atėjo nepriklausomas daktaras, apžiūrėjo ir pasakė, kad nėra jokio lūžio, kovą buvo galima tęsti. Taip jis pasakė. Mes tada specialiai nuvažiavome į vietinę ligoninę, padarėme rentgeną, susiuvo, apžiūrėjo ir išrašė, kad lūžio, skilimo nėra, tiesiog pažeista oda.“
Kada tikisi sulaukti galutinio „Glory“ verdikto, S.Maslobojevas teigė nežinąs. Anot jo, tai gali užtrukti keletą savaičių. Iki tol sportininkas teigė nenorįs kalbėti ir apie savo galimą pasitraukimą iš šios organizacijos.
Viskas vyko pagal planą
Paklaustas apie pačią kovos eigą iki lemtingo epizodo, S.Maslobojevas tvirtino, kad viskas vyko pagal planą.
„Viskas ėjo pagal planą. Planas buvo pradėti lėtai. Žinojau, kad jis mėgsta rodyti savo galią. Jeigu jis fiziškai perlaužia varžovą, pasijaučia gerai ir pradeda jį „valgyti“. Mano darbas buvo duoti jam dirbti, parodyti, kad jis nesugeba man nieko padaryti, išvarginti ir po antro raundo pradėti savo darbą. Taip ir buvo – trečią raundą aš laimėjau, ketvirtą laiminėjau ir jau buvome paruošę, kaip jį siųsti miegoti kitame. Viskas buvo pagal planą. Taškais aš tikrai būčiau laimėjęs šią kovą.“
Artimųjų oro uoste pasitiktas sportininkas išvedė ir paralelę tarp savo šeimos bei prarasto čempiono diržo.
„Prieš eidamas į ringą prisimenu šeimą ir vaikus, visus artimuosius, ir apsiverkiu, ir išsišaukiu, užsivedu ir žinau, kad esu ne vienas, ir jėgų atsiranda daugiau daryti tai, ką darau, – kalbėjo S.Maslobojevas. – Po kovos buvau labai užsivedęs, daug prikalbėjau, nes pirmą kartą gyvenime pasijutau, lyg kažkas iš manęs norėtų atimti mano vaiką. Apie tą diržą svajojome daugybę metų, daugiau nei 10, ir dėl jo dirbome.“
Taip pat kovotojas padėkojo lietuviams už palaikymą tiek arenoje, tiek nuotoliniu būdu.
„Norėčiau padėkoti visiems lietuvaičiams, kurie palaikė prieš kovą ir kovos metu. Negalėčiau pasakyti, kad jaučiausi lyg būdamas Vokietijoje. Jaučiuosi kaip Lietuvoje, buvo pilna lietuvių, visi nuoširdžiai, stipriai palaikė, – sakė sportininkas. – Kartą buvau atsidaręs socialinius tinklus pasižiūrėti į laiškus, bet uždariau. Ten jų tiek, kad reikės vartyti savaitę. Ačiū visiems už palaikymą.“