„Jaučiuosi pavargęs. Kova truko trumpiau nei pabendravimas su žmonėmis po jos. Tai mane džiugina, bet kartu ir spaudžia. Niekada nesinori pralaimėti namuose, nesinori nuvilti gerbėjų. Todėl emociškai išgyvenu kiekvieną pasirodymą Lietuvoje. Tai yra žiaurus darbas su savimi. Žiaurus, žiaurus darbas. Gerai, kad laimėjau. Žinoma, norisi, kaip visada, geriau. Esu perfekcionistas. Iš savęs labai daug reikalauju. Labai tikiuosi, kad nenuvyliau žmonių“, – prisipažino bene ryškiausia Lietuvos bušido žvaigždė.
Aš nepuoliau jo, nėjau aklai pirmyn, nes mačiau, kad ruošia man smūgį. Norėjo vienu smūgių mane pasodinti. Norėjo prigauti.
Paklaustas, ar kovos metu nekilo minčių, kad šįkart gali ir nepasisekti, S.Maslobojevas tai griežtai paneigė.
„Jaučiau, kad vedu kovą nuo pat pirmos minutės. Tik brazilas nesivėlė į mano žaidimą. Jis yra aukštesnis, galūnės jo ilgesnės. Bandžiau ištraukti link savęs, kad atsivertų, įeitų į mano distanciją – tuomet galėčiau jau dirbti. Jis nesivėlė. Matyt, matė mano kovas, išanalizavo. Laikėsi distancijos, rėmėsi į virves. O aš nepuoliau jo, nėjau aklai pirmyn, nes mačiau, kad ruošia man smūgį. Norėjo vienu smūgių mane pasodinti. Norėjo prigauti. Čia ne boksas, gali ir iš kelio, ir iš kojos stiprų smūgį gauti. Vyravo labai įtemptas žaidimas: kas ką pergudraus. Gaila, kad užbaigti kovos anksčiau nesigavo“, – patikino Kuvalda.
Provokavo vienas kitą
Jo šeštadienio varžovas Rafaelis De Souza – 60 profesionalių kovų patirtį sukaupęs, vienas stipriausių stovėsenos kovotojų iš Brazilijos. Ringe vengdamas S.Maslobojevo primetamo žaidimo, brazilas šypsojosi, kvietė ateiti vis arčiau ir arčiau, provokavo.
„Gal aš pradėjau provokuoti. Jis pirmas pataikė smūgiu koja man į kelią. Aš pasakiau brazilui „ouč“. Aš „bum“, jam pataikau, rodo savo mimika, kad „skauda“. Vyksta toks minimalus, iš šono gal nelabai matomas pokalbis. Mikro akių parodymai. Bandžiau jį išprovokuoti, supykdyti, ištraukti į sau naudingą distanciją. Ten jau apdirbti. Jis laikėsi atstumo“, – paaiškino Sergejus.
Tai, kad teks kautis su brazilu, o ne iš anksto numatytu traumą patyrusiu Turkijos kovos menų žvaigžde, IFSA pasaulio čempiono titulo savininku Fatihu Mehmetu Karakusu, S.Maslobojevas sužinojo tik turnyro išvakarėse. Kovotojas prisipažino, kad ši žinia kiek išmušė iš vėžių.
„Darbas buvo paruoštas tas pats. Priešininkas turėjo būti kiek žemesnis. Ar spėjom per naktį pakeisti kovos taktiką? Ne. Sakėm, pirmojo raundo metu apsižiūrėsim, pažiūrėsim, kokius namų darbus jis paruošęs, ir tuomet jau mes dirbsim. Bandė brazilas laikytis savo plano, nepasidavė provokacijoms. Antram raunde, manau, jis buvo „paplaukęs“ kiek – praleido smūgį gerą. Užsivedžiau emociškai. Dabar, dabar, dabar. Eiti į priekį. Bet jis užsispaudė. Griūna, bėgioja. Eidamas į priekį, į artimą kovą, neištampęs jo normaliai, padariau dar ir klaidų. Nesigavo užbaigti taip, kaip norėjau. Ar žengiau į ringą su mintimis nokautuoti priešininką? Noras visuomet yra“, – prisipažino Kuvalda.
Lietuvoje prieš kovą neužmiega
Praėjusią vasarą Azijos ringe du kartus pasirodęs (prestižiniame turnyre „ONE FC“ nugalėjo K-1 sunkaus svorio pasaulio čempioną), S.Maslobojevas pripažino, kad šioms dvikovoms ruošėsi būdamas Lietuvoje.
„Ruošiausi, kaip visada, su savo treneriu Andriumi Šipaila. Ar nesinorėtų pakeisti aplinkos ir išvykti į kokią treniruočių stovyklą užsienyje? Vasarą norėjau pasiimti atostogų ir iškeliauti kur. Prasmingai praleisti atostogas, kad šeima pailsėtų kur, o aš pasitreniruočiau. Nesigavo. Į Aziją teko vykti kovoti, buvau pririštas prie treniruočių čia, Lietuvoje. O treniruotis ne su savo treneriu aš nenoriu. Turiu vieną skaudžią patirtį. Kai nesiruošiau, išvažiavau, pritrūko pinigų ir reikėjo kovoti. Tą kovą aš pralaimėjau. Nesinori kartoti klaidos. Pasiruošimui kovai reikia skirti mažiausiai 4-5 savaites. Atlikti ir darbą puikiai su galva, kad nepasimestum psichologiškai“, – paaiškino Kuvalda.
Jis patikino besistengiantis kovoti įvairiuose turnyruose, nes yra žinomas visame pasaulyje. Lietuvį kviečia kovoti skirtingų organizacijų atstovai. O laukti paskutinės, apie vidurnaktį prasidedančios, vakaro kovos nėra sunku?
„Stresas. Ir šią savaitę blogai miegojau. Tas psichologinis spaudimas... Šiaip visuomet einu miegoti apie 22 valandą. Prieš šią kovą specialiai stengiausi atsigulti vėliau – po 23 valandos. Kad priprasčiau. Atsigulu. Stebiu laikrodį. Vidurnaktis, pirma nakties, antra, trečia. Neužmiegu. Ir taip ne pirmą kartą. Visuomet taip būna kovojant Lietuvoje. Čia jaučiu didžiausią spaudimą nugalėti. Norisi geriausiai pasirodyti“, – atviravo kovotojas.
Sulaukė 100 susirūpinusiųjų laiškų
Lietuvos bušido ringe S.Maslobojevo žiūrovai nematė daugiau nei 7 mėnesius. Ar tas spaudimas pamatyti kylančias į viršų nugalėtojo Kuvaldos rankas išaugo?
Atsigulu. Stebiu laikrodį. Vidurnaktis, pirma nakties, antra, trečia. Neužmiegu. Visuomet taip būna kovojant Lietuvoje.
„Kai buvo paskebta, kad kovosiu Azijoje, pasklido gandai, kad KOK nebedalyvausiu. Tai sulaukiau virš 100 laiškų iš nepažįstamų žmonių. Klausė, ar kovosiu Lietuvoje, ar ne. „Nesupyk, kad trukdau, bet nežinau, pirkti bilietą ar ne“. Jie patikino ne pirmus metus einantys į KOK, kad pamatytų mano kovą, palaiko. Labai malonu, bet spaudimas didesnis“, – prisipažino S.Maslobojevas.
Paklaustas, ar norėtų ateityje kovoti su turku, su kuriuo ir turėjo kovoti, Kuvalda patikino, kad pats varžovų į ringą nekviečia.
„Nesu vienas iš tų, kuris vaikšto, rodo, koks jis kietas. Kiti sako: „O, žvaigždė mūsų atvažiavo“. Žvaigždės yra danguje. Visi mes esame paprasti žmonės. Dar nuolat girdžiu, kad esu sėkmingas kovotojas. Ir žmogus, ir asmenybė. Nėra sėkmės formulės, yra tik sunkus darbas ir tikslo pastovumas. Jei vieną darbą dirbi ilgą laiką, ir dirbi nuoširdžiai, rezultatas neišvengiamai ateina. Nereikia bijoti visam pasauliui atsiverti. Nereikia laikyti vienų durų. Jei kažkur jos užsidaro, taip tiesiog nutinka. Gyvenimas nutinka ne tau, o dėl tavęs“, – filosofiškai nusiteikęs kalbėjo kovotojas.
Atrastus deimantus perduoda treneriui
Paklaustas, ar savo sporto salėje jau ėmė auginti būsimus Kuvaldas, kovotojas pripažino, kad atrastus deimantus perduoda savo treneriui A.Šipailai.
„Treniruoju juos iki pirmų, antrų, trečių varžybų. Matau, kad yra potencialas, kad jie žiūri į mane kaip į Dievą, pavyzdį, nori eiti tuo keliu. Aš, kol aktyvus sportininkas, negaliu jiems skirti tiek dėmesio, kiek jie norėtų. Aš savo laiku, kai augau, negavau tiek dėmesio iš pirmojo trenerio. Būtent todėl pakeičiau daug sporto salių, kol atradau Andrių. Suveikė biochemija. Mes vienas be kito negalime.
Buvo toks momentas, kad jei ne Andrius, nebūčiau likęs Lietuvoje. Ne todėl, kad labai norėčiau emigruoti, kad nemyliu Lietuvos. Aš labai myliu Lietuvą, tai yra mylimiausia mano šalis. Tiesiog būčiau išvykęs siekti savo svajonės. Užsienyje didesnės perspektyvos. Todėl aš ir iš Klaipėdos išvažiavau. Myliu savo gimtąjį miestą, bet labai gaila, kad realybė yra realybė. Nebuvo kam su manimi ten užsiimti.
Prašydavau trenerio, kad man reikia taip ir taip, to ir to. Bet nieko nepešdavau. „Gal letenas, treneri?“. Atsakydavo, kad skauda alkūnę. Kai treneris taip pasako, nuleidi rankas. Buvau metęs metams sportus. Bet gyvenimas pats atsiuntė galimybę kovoti su Jeffu Monsonu. Tuomet supratau, kad be reikalo mečiau viską. Gyvenimas man siunčia galimybes, reikia būti pasiruošusiam“, – prisipažino S.Maslobojevas.
