Kovą tarptautinį bušido turnyrą „K-1 Kings of Kings Europe Grand Prix“ Vilniuje laimėjęs S.Maslobojevas pasirengimą bokso turnyrui pradėjo liepos pradžioje Šilutėje, kur treniravosi su Lietuvos bokso rinktinės nariais. Po to penkioms savaitėms išvyko į Kaliforniją, JAV, kur bokso stovykloje „The Summit“ dirbo su garsiu treneriu Abeliu Sanchezu.
Vos prieš keletą dienų į Lietuvą grįžęs S.Maslobojevas ketvirtadienio vakarą vykusioje burtų traukimo ceremonijoje sužinojo pirmąjį savo varžovą. Tai rumunas Constantinas Bejenaru. Pergalės atveju lietuvis kovos su Ozcano Cetinkayos (Turkija) ir Maksimo Pedriuroso (Ukraina) poros nugalėtoju.
– Sergejau, ką žinai apie savo varžovą C.Bejenaru?
– Tai buvęs Rumunijos olimpinės rinktinės narys. Mėgėjų varžybose turėjęs apie 300 kovų, o dabar pereinantis į profesionalų boksą. Tikrai ne pats parankiausias varžovas, be to, kairiarankis, žemas. Bus ką veikti. Kova nebus iš lengvųjų.
– Kaip vertini savo šansus?
– Savo galimybes vertinu kaip visada: esu pasiruošęs ir neketinu pasiduoti. Bus, kaip Dievas duos. Esu mažiausiai sveriantis kovotojas iš viso aštuoneto, patirties taip pat ne per daugiausia, bet savos sienos ir charakteris, manau, padės. Be kovos nesiruošiu pasiduoti.
– Ar fiziškai esi visiškai pasiruošęs, traumos nekankina?
– Tos pačios senos traumos nepalieka ramybėje. Po šio turnyro ketinu operuotis nugarą. Tikiuosi, apie save primenanti nugara šiame turnyre nesutrukdys. Dėl išvaržovs labai sunku sukiotis, judėti. Bet sukandęs dantis kaip nors... (juokiasi).
– Varžovas už tave gerokai žemesnis. Kiek svarbus gali būti ūgis?
– Bokse viskas svarbu, jei moki tuo pasinaudoti. Aš aukštesnis, man reiktų distancijos laikytis, tačiau daug lemia patirtis. O varžovas labiau patyręs. Jis žemesnis, bet greitesnis, ir puikiai žino, kaip savo žemą ūgį ir greitį išnaudoti. Bet niekad negali žinoti, kaip bus. Bokse viską gali lemti vienas smūgis.
– Esi daug kalbėjęs apie bušido ir bokso skirtumus. O kokia mišrių kovų patirtis gali praversti bokso ringe?
– Atsinešu charakterį. Atsinešu savo moto: „Nė žingsnio atgal!“ Visa kita yra labai skirtinga. Atrodo, ir ten rankomis smūgiuoji, ir čia, tačiau sirtumas milžiniškas, ir jis itin jaučiasi, kai kovoji su patyrusiais boksininkais. Kovos palnas, taktika – gal tai galiu pasiimti iš mišrių kovų, bet visa kita man bus nauja.
– Kas tave lydės į ringą?
– Greičiausiai bokso treneris iš Tauragės Giedrius Vaišnoras.
– Bušido turnyruose į ringą kopi skambant SEL muzikai. Ar šią tradiciją išlaikysi?
– Nežinau, koks čia bus formatas, bet jei leis savo muziką groti, tradicijų nekeisiu.
– Pamatysime ir trispalvę kepuraitę?
– Būtinai.
