Pirmą kartą į karatė treniruotę V.Bareikis prisimena užsukęs būdamas 7-erių, bet po penkerių metų kimono iškeitė į krepšinio kamuolį.
„Kai sūnui buvo ketveri metai, nusprendžiau jį leisti į karatė. Jam pradėjus sportuoti, dar kokius metus pravaikščiojau, pražiūrėjau į paraleliai vykusias suaugusiųjų treniruotes, pavarvinau seilę ir galiausiai vieną dieną treneris pasakė: „Tai gal ir tu užeisi?“ Tai va, užėjau ir jau penkti metai neišeinu“, – apie sugrįžimą ant tatamio 15min pasakojo V.Bareikis.
Karatė atlikėjas apibūdina kaip nesibaigiančią kovą su pačiu savimi. Pilno kontakto dvikovose V.Bareikis neišvengia ir skaudesnių smūgių, bet sako, kad tai jam tik į naudą.
„Mėgstu, kai mane kas nors pastato į vietą. Kai jau pradedi riesti nosį dėl kažkokių dalykų, ateini į treniruotę, kur visada atsiras geresnis, ir jis tau parodys tikrąją vietą“, – sakė V.Bareikis.
Mėgstu, kai mane kas nors pastato į vietą.
Didžiosiose šalies scenose pasirodantis kūrėjas pabrėžia, kad karatė – ilgo nuotolio bėgimas. Tam, kad įgytum juodą diržą, reikia bent 8-erių metų darbo. Pats V.Bareikis turi žalią diržą su ruda juostele. „Dar laukia ilgokas kelias“, – juokėsi atlikėjas.
Atlikėjas kiek surimtėjo paklaustas, ar treniruotėse išmokto meno nėra tekę panaudoti gyvenime.
„Pirmas dalykas, ko karatė moko, tai tos kovos išvengti, – išryškino V.Bareikis. – Šiais laikais kovos gali būti pabaigtos labai greitai – vienam žmogui išsitraukus ginklą. Aišku, būna kažkokie konfliktai, bet nežinau, ar aš ten panaudoju kažkokią techniką. Tiesiog nesutrinki tokioje situacijoje.
Pirmas dalykas, ko karatė moko, tai tos kovos išvengti.
Tiek metų lankęs treniruotes ir tiek gavęs į kaulus tu psichologiškai tvirčiau jautiesi, žinai, kad nesi stiklinis ir nesuduši, jei tave kas nors kumštels.“
Sūnui buvo ketveri, kai V.Bareikis pirmą kartą jį atvedė į karatė treniruotę. Nuo tos dienos dabar yra praėję šešeri metai: „Jam labai patinka, motyvacija nedingsta, nors būna visko. Jis dalyvavo daugybėje varžybų, kuriose pralaimėjo, dabar galiausiai laimėjo, tad suprato, ką reiškia išlaukta pergalė. Karatė – ne tik sportas, bet ir gyvenimo kelias.“
Balandžio 13–14 dienomis „Siemens“ arenoje vyks 2019 metų Europos pilno kontakto (kiokušin) karatė čempionatas, prie kurio organizavimo prisideda ir pats V.Bareikis.
Jis ir karjerą neseniai baigusi kovotoja Rita Pivoriūnaitė bus renginio vedėjai, taip pat atlikėjas prisideda ir prie finalinės renginio dalies režisūros.
Paklaustas, ko galima tikėtis žiūrovams, kurie ruošiasi apsilankyti „Siemens“ arenoje, V.Bareikis pasakojo: „Dainų galima tikėtis, taip pat bus keletas netikėtų svečių, parodomosios programos. Manau, žiūrovams labai įdomu, kai jie pamato, kaip su koja galima sulaužyti beisbolo lazdą ar rankomis daužyti didžiulius blokus.
Ir, žinoma, finalinės dalys, prasidėsiančios po pietų – tai finalai, kuriuose saviškis gali tapti čempionu.“
V.Bareikis pritarė minčiai, kad anksčiau apie karatė buvo kalbama daugiau ir garsiau. Dainininkas svarsto, kad šį sportą išstūmė kiti kovos menai, kurie žiūrovams pasiūlo daugiau šou elementų.
„Man atrodo, kad dabar koviniam sporte populiarumo viršūnę yra paėmę mišrūs kovos menai. Jie yra gana gerai išvystę savo šou dalį: kovos narvuose, asmenybės. Manau, kad tai labiausiai traukia, – kalbėjo V.Bareikis. – Visais laikais didžiausią dėmesį traukė ne tik geri sportiniai pasiekimai, bet ir šou.
Su karatė yra kitaip. Karatė – daugiau tradicinis sportas, net ir treniruotėse vaikams yra kalama, kad tu neturi iš kitų išsiskirti kažkokiais akibrokštais, o kaip tik – mokoma būti tauresniam, parodyti savo sportinius sugebėjimus.“
