Nuo tada, kai valdžios įsakymu buvo uždaryti visi sporto klubai, S.Maslobojevas laiką paskyrė šeimai, į dienotvarkę įtraukdamas kineziterapinius pratimus ir pratybas su sūnumi.
„Nusprendžiau labai rimtai užsiimti sūnaus treniravimu, tad šitas savaites, kurias esame namuose, jis daro treniruotes po 1,5-2 val. su manimi. Aišku, jos ne tokios intensyvios, bet reikia, kad jis suprastų stovėjimą, kūno kontroliavimą ir viską, kas jam būtų naudinga ne tik šitam sporte, bet ir visose kitose jo linksmybėse: darželyje, karatė treniruotėse, futbole ir visur kitur“, – 15min pasakojo Kuvalda.
5,5 metų Ramiras, kaip pasakojo S.Maslobojevas, mėgsta prisistatyti „Ramiru Maslobojevu Kuvalda“, bet tėtis skiepija sūnui tinkamas vertybes.
„Aš jam aiškinu, kad vadintis Kuvalda nėra tik laurus rinktis. Tai reiškia sunkiai ir daug dirbti, jam pasakoju apie tai, kaip aš dirbu kiekvieną dieną. Jis daro po vieną tokią treniruotę per dieną ir jam jau yra sunku susitelkti, atsisakyti kažkokių pramogų, o aš, kaip jam sakau, darau tai po 2-3 kartus per dieną.
Ir ne šiaip sau, man irgi nėra labai smagu ir linksma visą laiką, ypač, kai reikia pačiam papildomas treniruotes daryti. Sakau, kad aš, kai pradėjau šitą sporto šaką, neturėjau tokios priežiūros, o jis turi galimybę augti labai sparčiai, aš turiu visas žinias, kurias reikia perduoti. Jam tereikia susiimti ir priimti visą tai.
Tenka pakovoti su jo charakteriu. Man patinka, kad jį turi, bet kad sūnus mėgsta jį parodyti – nelabai (juokiasi)“, – apie karantininę veiklą su sūnumi pasakojo S.Maslobojevas.
Tenka pakovoti su jo charakteriu
Vyriškas treniruotes kartais pertraukia pro duris įžengusi mama, Sergejaus žmona Airinė.
„Kai mama įlenda į treniruotes, jis palūžta ir žiūri į mamos pusę. Kol niekas netrukdo, jis labai pavyzdingai ir teisingai viską stengiasi atlikti. Na, vyriškai elgiasi kol negauna to silpnumo pliūpsnio iš mamos pusės“, – sakė S.Maslobojevas.
Savo bruožų sūnaus veiksmuose garsus kovotojas dar nemato.
„Jis lanko kikboksą pas mus klube, darželyje – karatė. Matosi, kad jis kol kas ten for fun vaikšto ir nieko rimtai neperima. Jei jis atsistoja į stovėseną ir reikia smūgį padaryti, krenta, pats ant kojų neišstovi, nėra kūno balanso. Mūsų darbas yra išmokyti jį valdyti kūną“, – kalbėjo S.Maslobojevas.
Tačiau šis priverstinis karantinas kelia ir nemažai nerimo kovotojui, dar vasario pabaigoje šventusiam įspūdingą pergalę „Glory“ turnyre Utrechte.
Tiesa, vienos geros žinios S.Maslobojevas sulaukė – jis gali treniruotis savo paties sporto klube.
„Parašiau į savivaldybę, pranešiau, kad turiu sporto klubą, kad jis uždarytas ir niekas jame, išskyrus mane, nesportuotų, bet esu pasaulio čempionas ir man reikėtų palaikyti fizinę formą. Šiandien gavau atsakymą, kad galėčiau, jei būčiau vienas ir po to dezinfekuočiau ir paventiliuočiau patalpą“, – 15min pasakojo Kuvalda.
Apie viruso sukeltus nepatogumus, kovotojų užsiėmimus ir kontroversišką garsiausios kovos menų organizacijos sprendimą – 15min pokalbis su S.Maslobojevu.
– Sergejau, koronavirusas daugeliui sportininkų sugriovė planus. Kaip pačiam?
– Šiai dienai datos kažkokios varžyboms nebuvo, nes neseniai iš jų grįžau, bet artimiausius du turnyrus „Glory“ organizacija jau atšaukė.
Gyventi reikia, o aš gyvenu iš kovų. Ir mašinas remontuoti reikia, ir kiemą susitvarkyti, ir tiesiog pragyventi, tad tų lėšų reikia. Čia didelis klaustukas, nežinau, ką reikės daryti. Dabar kalbama apie dviejų savaičių karantiną, bet gali būti, kad jis ir keliems mėnesiams užsitęs. Kaip tada reikės viską daryti, kaip ištempti, neaišku.
– Kiekvieną dieną pasirodo naujienų, kad vis kokios nors sporto šakos atstovas susirgo COVID-19. Ar koviniame sporte jau teko girdėti apie teigiamą koronaviruso testą?
– Kol kas, ačiū Dievui, nesu girdėjęs. Jei išgirsiu, turbūt labai nemaloniai pasijausiu, bet niekas neapsaugotas nuo to. Aš laikausi tokios nuomonės, kad mums reikėtų juo persirgti tam, kad kažkokį imunitetą įgautume. Bet tam reikia ir aktyviai gyventi, ir gerai maitintis, ir gerai išsimiegoti. Būtent šitas periodas yra savęs patikrinimo, saviugdos periodas, kai tu galvoji ne tik kaip reikės rytoj išgyventi, bet ir privalai šiandien gyventi teisingai, tvarkingai.
Jei išgirsiu, turbūt labai nemaloniai pasijausiu, bet niekas neapsaugotas nuo to
Čia kiekvienam bus gera pamoka. Kiti žmonės gal ir serga, bet to net nežino iš pradžių. Jei kiti užsidarę namuose nuotraukas į feisbuką meta kaip jie prie stalo geria ir baliavoja, tai jų imunitetas krenta. O liga iškart juk gali nepasireikšti jokiais simptomais.
Kiekvienas atsakingas pats už savo sveikatą ir už savo aplinkos saugumą.
– Kuo užsiima kolegos kovotojai lietuviai, kaip jie sportinę formą palaiko?
– Kiek iš savo spartiečių mačiau, tai kas parkuose, kas miškuose dabar sportuoja. Na, kūno kultūra užsiiminėja, o kiti tiesiog pasiima priverstinių atostogų ir būna namuose. O dar kiti užsibarikaduoja ir net baliavoja, nes negali sau leisti sezono metu, todėl leidžia dabar.
– Populiariausia kovos menų organizacija pasaulyje UFC nusprendė, nepaisant pandemijos, rengti turnyrus, net ne visus juos ruošėsi organizuoti už uždarų durų (UFC vėliau perkėlė turnyrą iš Londono dėl keliavimo į ir iš JAV keblumų – aut. past.). Kaip jums atrodo toks sprendimas?
– Kiek girdėjau, jie rengia toliau turnyrus, bet be žiūrovų. Anglijoje situacija kitokia, nes jie kitaip su tuo virusu tvarkosi. Šiaip čia yra jų atsakomybė ir, jei jie prižiūri, jei tuose turnyruose imtasi viso saugumo... Kiek suprantu, JAV jie gali sau leisti patikrinti visus, tai kodėl ne?
Jei nėra žiūrovų, jei nėra rizikos ar pavojų, tai super. Be to, žmonėms, kurie sėdi namuose, jiems reikia žiūrėti, reikia pramogos. Taip jie daro ir gerą darbą, kad organizuoja. Taip, žiūrovų nėra, bet jie daugiau pinigų surinks iš transliacijos, gal dar ir naujų klientų įsitrauks, kurie mokės tą mėnesinį mokestį.
Tai, kas jie rengia kovas už uždarų durų, manau, geras sprendimas. Kovotojai patys žino, patys taip pat prisiima atsakomybę. Manau, kad jei jie pasiprašytų nekovoti tame turnyre, sutikimą iš UFC gautų.
– O jei pačiam pasiūlytų dabar kovoti už uždarų durų šiuo metu, sutiktumėte?
– Jei turėčiau galimybę pasiruošti, tai tikrai sutikčiau. Jei galėtumėm atlikti tyrimus komandai, išvažiuotume į kokią nors stovyklą kaimo turizmo sodyboje, užsidarytume ir pasiruoštume... Aš už.
Žiūrėčiau iš pozityvios pusės, kad tu gali dirbti savo darbą, gali nesustoti. Tu ne tik pats augsi kaip sportininkas ir asmenybė, bet dar ir suteiksi žmonėms pramogą ar įkvėpimą. Aišku, nereikia daryti atvirų treniruočių, kur gali ateiti bet kas, bet reikėtų rodyti žmonėms pavyzdį, kad net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis randi galimybę toliau judėti į priekį ir nesustoti.
Tą aš bandysiu daryti. Stengsiuosi nekelti vaizdo įrašų ir netrolinti žmonių, kad „va, aš salėje, neklausau nurodymų“. Aš gerbiu mūsų vyriausybės sprendimą, bet pats bent jau bandysiu perteikti idėją, kad, nors atrodo, jog viskas sustojo, galime judėti pirmyn. Sustoja tik tie, kurie neturi nei tikslų, nei svajonių.
