Šilta pirmadienio popietė. Atokus vienkiemis Padauguvoje. 26-erių metų Andriaus Gudžiaus mama Vaida ant medinio stalo kieme deda saldėsį ir perspėja, jog pagrindinio, didžiojo, paruošto sūnui už pergalę, deja, paragauti mums neteks: „Tik laimėdavo, kepdavau. Tradicija. Po to, kai tų pergalių jau buvo daug, gamindavau tik už pirmą vietą. Ir dabar pagaminau. Įteiksime.
Jis mėgsta viską, kas pagaminta kaime. O labiausiai močiutės cepelinus ir kugelį. Per bulviakasį, į kurį Andrius kasmet atvažiuoja, kitaip ir būti negali. Kartą mama pagamino kitką, tai visi tokie nusivylę buvo, kad kugelio nėra. Teko eiti skusti bulvių.“
Kol kalbamės apie torto subtilybes, su tėvais vis dar gyvenantis jaunėlis pasaulio čempiono brolis Mantas atkeliauja nešinas arbatiniu. Pasakyti keletą gražių žodžių apie anūką atskuba ir jo močiutė, Vaidos mama. Čia pat ant žemės rangosi Andriaus katinas Rainis. Voljere suamsi Andriaus Vidurio Azijos aviganis. Tolumoje plyti javų laukai, į kuriuos, grįžus po varginančių treniruočių Kaune, skriedavo Andriaus diskas.
„Jis mėtydavo, o mes bėgdavome tą diską vis atnešti. Ieškodavome javuose. Dabar tik jaunesnysis sūnus mėto. Eina Andriaus keliu. Daugiau nei prieš metus pradėjo sportuoti. Aišku, jam taip gerai nesiseka – kubatūra ne ta“, – šypteli Vaida.
Jai pritaria ir Rimantas – Gudžių šeimos galva. Pasak Andriaus tėvo, sunki jaunėlio dalia – reikia lygiuotis į čempioną brolį. Tačiau Mantui mėtyti diską patinka net labai. Dešimtą klasę šiemet baigęs vaikinas patikina, jog tai puikus sportas. Žinoma, griebti į rankas diską paskatino Andrius.
Sportuoti būtų norėjusi ir vienam gamybiniam cechui šiuo metu vadovaujanti 24-erių metų Andriaus sesuo, tačiau tėvai tuomet, kai ji buvo maža, neturėjo galimybių jos į sportus išleisti.
Nebuvo žodžio „nemoku“
Andrius – užkietėjęs žvejys. Be to, jis puikiai apsieina ir su mediena. Kokius pasakiškus baldus yra pagaminęs... Vaikams lovą, lauko baldus. Auksinės rankos
Beveik viskas sodyboje, kuri mena prosenelių laikus – XIX a. pabaigą, statyta Andriaus bei jo tėčio Rimanto rankomis. Jie kartu sukonstravo priestatą ir pirtį, prie kurios – nedidelis tvenkinys.
„Andrius – užkietėjęs žvejys. Be to, jis puikiai apsieina ir su mediena. Kokius pasakiškus baldus yra pagaminęs... Vaikams lovą, lauko baldus. Auksinės rankos“, – siurbčiojant arbatą, geriausio pasaulyje disko metiko hobius ima vardyti iš Raseinių rajono kilęs jo tėtis.
Vaidos teigimu, Andrius – be galo kruopštus ir darbštus. Ir mokykloje jis skirdavo daugiau dėmesio ne vadovėliams (vidurkis viršydavo 8 balus), o kitoms knygoms – mokėsi savarankiškai.
„Nėra tik į sportą susitelkęs – gali kalbėtis apie viską. Nėra tokio darbo, ko negalėtų padaryti. Gal tokiu ir nebūtų tapęs, jei ne tėvas. Rimantas vis kartodavo, jog žodžių „nemoku“, „neišeina“ nėra. Tu viską gali“, – kas suformavo tvirtą pasaulio čempiono charakterį, paaiškino Vaida.
Pora šiemet jau švęs 27-erių metų santuokos jubiliejų. Gražios tvirtos šeimynos pagrindus, rodos, jie puikiai įskiepijo ir sūnui Andriui: būdamas 26-erių, disko metikas jau augina du vaikus. Uošviai dievina savo marčią, o geriausiomis akimirkomis įvardija tuos momentus, kai į sodybą atvyksta anūkai. Mažieji skuba suptis ant žaislinio arkliuko, prieš daugelį metų Rimanto rankomis pagaminto pagal Vaidos brėžinius. Juo jodinėjo sūnus Mantas, dabar jau jodinėja anūkai.
„Andrius beprotiškai myli vaikus. Juk brolį Mantą užaugino. O kaip vaikai myli jį... Kai tik grįžta iš varžybų, nenulipa nuo kelių – taip būna išsiilgę. Visas sūnaus laikas skiriamas šeimai. Išgirdau kartą anūkę sakant, kad jos tėtis – išdykėlis: vis išvažiuoja ir išvažiuoja“, – nusijuokia Vaida.
Paklausti apie linksmus prisiminimus iš vyriausio sūnaus vaikystės, Gudžiai nusišypso.
„Kartą žiūrėjome visi filmą, reikėjo skubiai išbėgti į darbus, tai paprašėm sūnaus, jog pažiūrėtų „Kalnietį“ iki galo ir pasakytų vėliau, kaip baigėsi. Pamenu, grįžom, klausiam, tai kaip, Andriukai, baigėsi filmas. O šis: „Raidėmis“, – po šios istorijos prie stalo imame klegėti jau visi.
Bulves kasė ir treneris
Pasak Vaidos, Padauguva nėra Andriaus gimtinė. Gimė pasaulio čempionas Kaune, per Valentino dieną, kuomet gatves buvo nuklojusios didelės pusnys.
Esu žmogus iš kaimo. Toks nuo žagrės kilęs. Kaip ir Andrius. Jis beprotiškai daug fiziškai dirbo. Net po treniruočių plušėdavo ūkyje.
„Didelis naujagimis buvo. Svėrė 4,4 kg ir buvo 56 cm ūgio“, – prisiminimais pasidalija Vaida.
Į vienkiemį jie atsikėlė tuomet, kai Andriui buvo vieneri. Pirmagimį kamavo alergija, tad grynas oras buvo itin naudingas. Paklausti, ar su sportu yra kuo nors susiję, tiek Rimantas, tiek Vaida sutartinai papurto galvas.
„Esu žmogus iš kaimo. Toks nuo žagrės kilęs. Kaip ir Andrius. Jis beprotiškai daug fiziškai dirbo. Net po treniruočių plušėdavo ūkyje. Teritorija užima apie 10 hektarų. Nors nesame tikri ūkininkai – dirbame „Vilkijos ūkio“ bendrovėje – sodyboje ir laukuose yra ką veikti. Tą fizinės tvirtybės, užsispyrimo, geležinės valios geną sūnus, matyt, perėmė iš mano tėčio. O potraukis sportui – Dievo dovana“, – į ką atsigimė sūnus, spėlioti ėmė Rimantas.
Jam paantrino Vaida: „Vos pedalus pasiekdavo, tačiau traktorių vairuodavo. Juk tėtis išeina į darbą, jam reikia padėti. Darydavo viską: ardavo, šienaudavo. Pamenu, grįždavo Andrius vakare į namus, eidavo dar šieno krauti iki nakties. O kitą dieną – Lietuvos čempionatas. Pats verždavosi padėti. Net treneriai pykdavo, kad tiek darbo duodavome. Atvykdavo patys paplušėti, kad tik auklėtiniui mažiau kliūtų. Taip, taip, Vaclovas Kidykas pas mus ir kasė bulves.“
Praleido tik vieną treniruotę
Būdamas trylikos, Andrius ėmė lankyti Vilkijoje krepšinio treniruotes, kol galiausiai mokyklos koridoriuose buvo pastebėtas lengvosios atletikos trenerių. Iš pradžių jis stūmė rutulį, o po mėnesio treniruočių jau dalyvavo disko metimo varžybose ir jas laimėjo. Taip į namus atkeliavo pirmasis medalis. Beveik visi iki 18 metų Andriaus iškovoti trofėjai vis dar stovi tėvų namuose.
Pusantrų metų Andrius važinėdavo į treniruotes iš Vilkijos į Kauną. Susisiekimas nebuvo toks paprastas. Galiausiai jis persikėlė gyventi į laikinąją sostinę. Tėvams tai buvo didžiulis iššūkis. Jie nuolat lankydavo keturiolikmetį sūnų bendrabutyje, kuriame jis gyveno.
„Esame bjaurūs tėvai – turime apie vaikus žinoti viską. Aš taip augau, taip Andrių auginau. Kol pas mus gyvens, nesukurs savos šeimos, aiškinsiu, vadovausiu. Kontrolė šeimoje būtina. Negali vaikų norai viršyti tėvų žodžių. Žinote, per 13 metų Andrius yra praleidęs tik vieną treniruotę. Pramigo, nes per naktį ruošė pamokas. Jei nesinorėdavo jam mokytis ar ko nors daryti, užtekdavo pagąsdinti, kad neis į sportą. Tai jam buvo didžiausia bausmė ir baimė“, – paaiškina Rimantas.
Paklausti, ar nuo pat pradžių tikėjo sūnaus didžia karjera, pašnekovai sutartinai linktelėjo galvomis. Tiesa, vaikystėje, kol sūnus dar nesportavo, Vaida manė, jog iš jo tikrai neišaugs joks sportininkas – turėjo silpnas čiurnas. Vis dėlto treneris Vaclovas padarė savo.
Per 13 metų Andrius yra praleidęs tik vieną treniruotę. Pramigo, nes per naktį ruošė pamokas. Jei nesinorėdavo jam mokytis ar ko nos daryti, užtekdavo pagąsdinti, kad neis į sportą. Tai jam buvo didžiausia bausmė ir baimė
Sportininkų gyvenimas nebūna rožėmis klotas. Ar netrūksta Andriui finansinės rėmėjų paramos?
„Finansinių dalykų nesekame. Pradėjęs sportuoti, jis gaudavo stipendiją. Kiek turėjome, tiek davėme. Neskaičiavome. Ir mūsų darbdavys rėmė Andrių“, – atsakė man abu pašnekovai.
Į pokalbį įsiterpia Mantas, pajuokaudamas, jog tėvai brolį remia daržovėmis. Visi gardžiai nusijuokiame.
Be vaistų varžybų stebėti negali
Sūnaus triumfą pasaulio čempionate šeima žiūrėjo namuose. Stengėsi laikytis rimties: be jokių plojimų ir šūkčiojimų. Rankos iš jaudulio visiems tirtėjo. Vaida tyliai prisipažino, galvojusi apie ketvirtą vietą, tad nelabai galėjo patikėti tuo, kas įvyko. O štai Rimantas manė, jog kvalifikacijoje užteks vos vieno metimo – diskas skries bent 66 metrus.
„Aš tai negaliu ramiai žiūrėti. Prisigėriau vaistų. Tas jausmas, kai sūnus laimi, neapsakomas“, – prisipažino Vaida.
Panašią staigmeną Andrius buvo paruošęs 2007 m., kai tapo pasaulio jaunimo čempionu.
„Tuomet dar nebuvo jokių transliacijų. Sekėme rezultatus internete. Pirmas. Nieko nesupratau. Buvo labai prastas rezultatas, o pirmas. Jis juk toliau numesdavo. Skambinau kažkam, klausiau. Tikrai, pirmas“, – prisiminimais emocingai ėmė dalintis disko metiko mama.
Ji negailėjo gerų žodžių sūnui, vis tikindama, jog Andrius buvo šalia, kai reikėjo. Padėjo ir tuomet, kai Rimantas susižeidė akį: nuvežė į ligoninę, kai to padaryti iš išgąsčio negalėjo Vaida.
„Sūnus psichologiškai už mane stipresnis. Niekad nebuvo taip, kad sakytų: „Mesiu, nebegaliu.“ Pavyzdžiui, susilaužė koją. Pamenu, olimpiada ant nosies, o jis vis tiek: „Mama, nesijaudink, važiuosiu.“ Tas užsispyrimas...“ – vyriausiąjį sūnų apibūdino Vaida.
Kieme augo įspūdingas medis
Baigiame gerti arbatą. Andriaus tėvai pakviečia apžiūrėti kambario, kuriame užaugo būsimasis pasaulio čempionas. Ant lentynų išdėlioti trofėjai. Vaida paima į rankas šeimos nuotraukų albumą. Tarp klasės draugų Andrius visad būdavo aukščiausias. Greitai praaugo ir auklėtoją.
„Mes nepasiekdavome ko dirbdami, tai jis pasiekdavo. Juk keturiolikos metų buvo jau apie 1,8 metro ūgio“, – šyptelėjo Vaida.
Išeiname atgal į kiemą. Čia pat – ir anūkams pasodintas ąžuolas bei liepa. Gudžių šeima turi tradiciją, gimus šeimos nariui, pasodinti po medį. Įspūdingas medis stovėjo šalia namo ir Vaidai su Rimantu apsigyvenus Padauguvoje.
„Net nežinome, kas tai per augalas – lyg drebulė, lyg topolis. Gal prieš dešimt metų teko nupjauti, liko tik kelmas. Andriaus treneris, atvykęs į svečius, vis apglėbdavo tą medį. Stebėdavosi jo didybe. Skersmuo – 2,3 metro. Beje, treneris pirmą kartą pas mus ne atvažiavo, o atskrido parasparniu. Labai atsidavęs mūsų sūnui žmogus“, – pasidžiaugė pašnekovai.
„Ar turi sūnus minusų? Labai gera širdis jo. Puikus sūnus. Kaip smagu matyti, ko jis pasiekė. Kai žinai, kiek daug juodo darbo, jėgų įdėta. Pagaliau gavo tai, dėl ko tiek kantriai ir ilgai dirbo“, – atsisveikindama paatviravo Vaida.
„Kokie tėvai gali nesididžiuoti pasaulio čempionu?“ – žmonai paantrina Rimantas ir išskuba į darbą Vilkijoje.
Po kelių valandų jų laukia auksiniu medaliu pasidabinusio sūnaus sutikimas Kauno oro uoste. Ąžuolo vainikai jau paruošti.