Apšilimo metu 30-etis kaunietis atliko du smagius metimus ir abusyk diskas skriejo apie 65-66 metrus.
Paskutinis iš dvylikos dalyvių finalą pradėjęs Vaclovo Kidyko auklėtinis jau pirmuoju metimu paleido saugius 64.05 m ir nusileido tik netikėtai iššovusiam australui Matthew Denny (65.76).
Visgi antrasis lietuvio metimas nebuvo įskaitytas ir po puikių Danielio Stahlio (68.90), Lukaso Weisshaidingerio (66.65) ir Simono Petterssono (66.58) metimų A.Gudžius nusileido į penktąją vietą.
Lyderių pozicijos nepakito ir po trečiųjų mėginimų. A.Gudžius įrankį nusviedė 63.82 m ir būdamas penktoje vietoje gavo dar tris papildomus metimus.
Vos į aštuntuką prasmukęs slovėnas Kristjanas Čehas ketvirtuoju mėginimu užfiksavo 66.05 m ir stumtelėjo Andrių dar laipteliu žemiau, o netrukus tą patį padarė ir kolumbietis Mauricio Ortega (64.08). Į sektorių A.Gudžius žengė būdamas septintoje vietoje ir nors pagerino savo rezultatą (64.11), tai leido jam aplenkti tik prieš tai metusį Pietų Amerikos atstovą.
Prieš penktą metimą lietuvis ilgai vaikščiojo ratais apšilimo zonoje, o po to žengė prie vejos ir keletą minučių susikaupęs žiūrėjo į sektorių. Visgi ir tai negelbėjo – 62.81 m ir ta pati šešta vieta.
„Tikri vyrai meta šeštu“, – mėgsta sakyti treneris V.Kidykas. Deja, šį kartą paskutinis metimas buvo nesėkmingas ir Lietuvos vėliavėlė galutiniame protokole sušvietė ties šešta klasifikacijos eilute.
„Tai buvo prastas finalas. Sunku kažką pasakyti, bet pasiteisinimų jokių nėra ir negali būt. Nepasirodžiau taip, kaip turėjau pasirodyti. Gaila tų, kurie palaikė, gaila tų, kurie tikėjo. Nepateisinau nei trenerio, nei federacijos, nei LTOK lūkesčių ir kol kas nežinau, kodėl taip atsitiko. Kad ir ką bedariau, kad ir kiek bebandžiau – rezultato medaliui nebuvo“, – apmaudo po pasirodymo neslėpė atletas.
A.Gudžiaus teigimu, šį kartą koją pakišo tikrai ne psichologija.
„Tai nebuvo psichologiniai dalykai. Padariau kažkokių asmeninių klaidų dar eidamas į varžybas. Nežinau kodėl, bet kūnas nedirbo taip, kaip turėjo dirbt. Bet vėlgi – tai nėra pasiteisinimas. Aišku, kaip pažiūrėsi. Iš vienos pusės, šešta vieta olimpiadoje, kur suvažiuoja visi geriausi – neblogas rezultatas, bet... Lūkesčiai buvo didžiausi, gyvenau dėl to medalio, kiekvieną dieną dėl to kėliausi. Ir tada toks pasirodymas... Apmaudu“, – neslėpė sportininkas.
Paklaustas, ar nustebino prizininkų trejetas ir kiti varžovų rezultatai, A.Gudžius vėl sugrįžo prie savęs.
„Niekas nenustebino. Kaip ir sakiau prieš startą, medaliui reikės 67-68 metrų. Taip ir buvo. Natūralu, normalu. Gaila, kad aš šiandien buvau ne ten. Visą sezoną mėčiau 67 metrus, bet čia nesugebėjau. Kai paveda psichologija, tu gali kažką kontroliuot. Dabar, atsiprašant, susišikau, dar prieš varžybas – nuo apšilimo, laukimo, iki tų pirmų metimų. Kažkur kažką ne taip padariau. Reikia tai suprast ir tokių klaidų nekartot“, – save toliau plakė lengvaatletis.
Sportininkui ypač nepatogu buvo prieš trenerį V.Kidyką. „Ką treneris išgelbės? Pasikalbėjome apie techniką, sako, reikia plačiau suktis. Techniškai bandžiau taip ir daryti, bet raumenynas neišgauna tų įtampų, „neiškišu“ tų reikiamų amplitudžių. Treneris skęstančio neištrauks. Kai neina, treneris nieko padaryti negali. Nebent ateiti ir numest už mane“, – kalbėjo diskininkas.
A.Gudžius yra 2017 m pasaulio ir 2018 m. Europos čempionas. Prieš penkerius metus Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse lietuvis su 60.66 m užėmė dvyliktą vietą.
„Pasakysiu pusiau juokais, pusiau rimtai. Nuo Rio man pavyko pagerinti šešias pozicijas. Tikiuosi, kad Paryžiuje dar pagerinsiu šešias“, – geros nuotaikos mėgino neprarasti atletas.
Šį sezoną A.Gudžius toliausiai diską metė 68.62 m, o jo asmeninis rekordas – 69.59 m.
Pasauliniame reitinge A.Gudžiaus pavardė yra ketvirta. Mūsiškis nusileidžia tik D.Stahliui, į finalą nepatekusiam jamaikiečiui Fedrickui Dacresui ir L.Weisshaidingeriui.
Tokijuje A.Gudžiusi nepavyko pratęsti gražių mūsų disko metikų olimpinių tradicijų.
1992-aisiais metais Barselonoje Romas Ubartas iškovojo auksą, o Virgilijus Alekna savo kolekcijoje turi net tris olimpinius laimikius – 2000-asiais Sidnėjuje ir 2004-aisiais Atėnuose nuskynė auksą, 2008-aisiais Pekine – bronzą.
Tokijo olimpiniu čempionu, kaip ir tikėtasi, tapo švedas Danielis Stahlis (68.90), aplenkęs tautietį S.Peterssoną (67.39) ir austrą L.Weisshaidingerį (67.07).
Olimpinis rekordas ir toliau priklauso lietuviui Virgilijui Aleknai, kuris 2004-aisiais Atėnuose numetė 69.89 m.
