Moterų šuolių į aukštį rungtyje egzistuoja elitinis 2 metrų klubas. Šiais metais į jį įstojo pirmoji lietuvė – Airinė Palšytė. Peršokusi du metrus siekiančią kartelę lietuvė prisijungė dar prie 65-ių moterų istorijoje, kurioms pavyko pasiekti šį tikslą.
Būtent Vilniaus lengvosios atletikos manieže A.Palšytė ir pasiekė naują Lietuvos rekordą. Tačiau pirmadienį jame kilo gaisras, po kurio teko evakuoti kelis šimtus vaikų. Lengvaatletė socialiniame tinkle griežtai pasisakė ir pareikalavo atsakingų institucijų dėmesio.
„Po savo pasisakymo išgirdau visokių nuomonių. Pavyzdžiui, kad gal man nereikėjo reikštis. Tačiau manau, kad aš turiu tam teisę. Juk bet koks darbuotojas gali pasakyti, jeigu jo netenkina jo darbo sąlygos. Taip pat sakau ir aš. Tikiuosi, kad man bus suteiktos sąlygos, kurios man leis kokybiškai sportuoti“, – apie kasdienybę senajame sostinės manieže kalbėjo A.Palšytė.
Neturiu jokios pagarbos žmogui, kuris imasi neleistinų priemonių.
Daugiausia elitiniame 2 metrų klube yra rusių – net 16. Tiesa, pasaulio rekordas dar nuo 1987 metų priklauso bulgarei Stefkai Kostadinovai, kuri peršoko 2,09 m.
Pastaraisiais metais šuolių į aukštį rungtyje dominavo rusės, tačiau jų karaliavimą nutraukė Rusijos dopingo skandalas. Jau daugiau nei metus rusės nestartuoja šalia A.Palšytės. Jų nebus ir rugpjūtį vyksiančiame pasaulio čempionate Londone.
„Rusijoje vyksta pokyčiai, bet sistema ten labai giliai įsišaknijusi. Ją pakeisti nėra taip paprasta. Neturiu jokios pagarbos žmogui, kuris imasi neleistinų priemonių. Manau, kad sportas tuo ir įdomus, kad tai nėra normalaus žmogaus kova su vėjo malūnais“, – griežtai apie dopingo problemą kalba Lietuvos rekordininkė.
– Ar jau lankėtės manieže po gaisro? Ar šiuo metu ten tinkamos sąlygos treniruotėms?
– Taip, buvau. Kai įvyko incidentas, manęs ten nebuvo. Tačiau treneriai kalbėjo, kad tai, kas įvyko, – geriausias iš blogiausių scenarijų. Gerai, kad neišplito gaisras. Manieže vis dar šalta treniruotis, bet dabar viskas veikia kaip anksčiau – aš jau treniravausi, buvo apie 16–17 laipsnių šilumos.
– Daug metų treniruojatės šiame manieže. Kokie pagrindiniai trūkumai?
– Net nesportuojantis žmogus gali pasakyti, kad manieže tikrai ne idealios sąlygos. Incidentų buvo ir anksčiau. Kažkada degė pirtis, buvo daug dūmų ir negalėjome sportuoti. Pagrindinis trūkumas – šildymo sistema. Tai, ką rodo švieslentė, pakabinta šalia šildytuvų, yra netikslu. Nors termometras rodo, kad manieže yra 20 laipsnių, bet dažniausiai būna apie 16–17. Tokia temperatūra tikrai nėra tinkama sportininkams siekti maksimalių rezultatų. Problema, kad šiluma išeina per kiaurą stogą. Taip pat danga jau nusidėvėjusi, trūksta inventoriaus.
Tiesa, po mano žinutės socialiniame tinkle, kažkokiu būdu manieže atsirado papildomų štangų. Norėtųsi, kad inventoriaus būtų daugiau, šilumos sistema veiktų ir būtų gera danga. Beje, ventiliacija irgi ne pati geriausia. Anksčiau manieže vykdavo įvairios šunų ir kačių parodos. Tai kitą dieną kvapai dar buvo neišsivėdinę.
– Principingai sureagavote į gaisrą lengvosios atletikos manieže. Pareikalavote atsakingų institucijų reakcijų. Kokią nuomonę susidarėte iš jų atsakymų?
– Esu iš tų žmonių, kurie impulsyviai sureaguoja į situaciją. Po savo pasisakymo išgirdau visokių nuomonių. Pavyzdžiui, kad gal man nereikėjo reikštis. Tačiau manau, kad aš turiu tam teisę. Juk bet koks darbuotojas gali pasakyti, jeigu jo netenkina jo darbo sąlygos. Taip pat sakau ir aš. Tikiuosi, kad man bus suteiktos sąlygos, kurios man leis kokybiškai sportuoti. Aš ir anksčiau esu publikavusi nuotraukas su termometru, kur buvo matyti temperatūra manieže. Tokios sąlygos nėra normalios.
Džiugina, kad po mano pasisakymo kažkas pajudėjo. Be abejo, nesitikiu, kad valstybė dabar puls statyti bazes, bet visada gerai yra toks išjudinimas, kuris primena, kad problema yra. Galbūt atsiras žmonių, kurie imsis spręsti šią problemą. Nežinau, kiek bus padaryta konkrečių veiksmų, bet kalbėti apie tai reikia.
– Minėjote, kad būtent dėl infrastruktūros trūkumo neturime gerų lengvaatlečių. Iš tiesų šiuo metu padėtis liūdna. Jūs vienintelė, laimėjusi medalį pastaraisiais metais nuo 2012 metų tarptautinėje arenoje. Prasti maniežai – viena iš pagrindinių priežasčių?
– Visi staigiai puola kaltinti, kad Lietuvoje nėra lengvosios atletikos, todėl bazių ir nereikia. Pasižiūrėkite į tai realiai – jeigu nėra bazių ir tėvai bijo vaikus vesti į maniežą, nes stogas gali bet kada įgriūti, tai iš kur bus tie lengvaatlečiai? Taip, olimpiečiai kiekvieną dieną negimsta. Bet tam, kad jie atsirastų, reikia masiškumo ir sporto šakos populiarumo. Kaip tai bus populiaru, jeigu nėra sąlygų? Mes turime begalę krepšinio arenų ir jį žaidžiančių vaikų. Todėl, kad tėvai mato, kur veda savo vaikus. Čia, kai pamato mūsų sąlygas, išsigąsta. Turime gerinti situaciją ir tik tada reikalauti rezultatų.
Šis aukštis yra didmeistriškas ir jis man pagaliau pakluso.
– Jūsų rezultatai įspūdingi. Sezonas tik prasidėjo, o jūs jau geriausia žemyno mėnesio lengvaatletė. Džiaugiatės sezono pradžia?
– Taip, toks tarptautinis įvertinimas labai motyvuoja. Labai norėčiau, kad šis olimpinis ciklas man būtų sėkmingas. Šis įvertinimas tik rodo, kad su trenere judame teigiama linkme.
– Kokios emocijos užplūdo peršokus dviejų metrų aukštį?
– Buvo labai džiugu, nes labai ilgai to siekiau. Emocijos užplūdo iškart po šuolio, bet po to buvo dar svarbesnis jausmas – ramybė širdyje. Juk pasiekiau vieną iš svarbiausių savo karjeros tikslų. Šis aukštis yra didmeistriškas ir jis man pagaliau pakluso.
Dar džiugiau, kad tai pasiekiau prie savo namų sienų, palaikoma artimiausių žmonių. Dieną prieš dvejojau, ar apskritai startuosiu. Dar jaučiau įvairių skausmų po varžybų Vokietijoje ir ėjau pas kinezeterapeutus, bet kai šokinėjau, pajutau, kad mano šuoliai yra kokybiški. Kai peršokau 1,90 m aukštį, trenerė pasakė, kad reiktų bandyti įveikti 2 m. Mes drastiškai pakėlėme aukštį ir tai pasiteisino.
– Prieš tai varžybose Vokietijoje pranokote olimpinę čempionę Ruth Beitia. Minėjote, kad bendraujate su 37-erių ispane. Galbūt žinote, kodėl ji nusprendė dar nebaigti karjeros?
– Ji apie karjeros pabaigą galvojo jau po Londono olimpinių žaidynių. Geriausius rezultatus ši sportininkė pasiekė palyginti vėlai savo karjeroje. Ji dabar neturi jokių traumų, todėl dalyvauti varžybose jai tiesiog finansiškai naudinga. Tačiau žinau, kad ji tikrai pasitrauks po pasaulio čempionato Londone. Nuostabu, kad ji taip ilgai išsilaiko elite, bet tai labiau išimtis iš taisyklės. Mūsų sporto šakoje pikas yra apie 30–33 metus. Tuomet parodomi geriausi rezultatai.
– Kovo pradžioje laukia Europos uždarų patalpų čempionatas Belgrade. Kokie tikslai ten?
– Atiduosiu visas jėgas. Nenoriu prognozuoti vietų, bet aš visuomet vykstu į varžybas su aukščiausiais tikslais.
– Rusijos lengvaatlečių nebus pasaulio čempionate. Ką tai reiškia jums? Teisingumas bent kol kas įtvirtintas?
Girdėjome, kad per olimpines buvo gaudomi Nigerijos, Etiopijos ir kitų Afrikos šalių atletai. JAV taip pat nėra šventa šalis.
– Aš esu už švarų sportą ir griežtai prieš dopingą. Neturiu jokios pagarbos žmogui, kuris imasi neleistinų priemonių. Manau, kad sportas tuo ir įdomus, kad tai nėra normalaus žmogaus kova su vėjo malūnais.
Visi turi demonstruoti savo natūralius sugebėjimus. Norėčiau, kad sporte būtų kiek įmanoma mažiau susitepusių sportininkų. Todėl man ši žinia nebuvo kažkokia stebinanti. Rusijoje vyksta pokyčiai, bet sistema ten labai giliai įsišaknijusi. Ją pakeisti nėra taip paprasta.
Tačiau aš norėčiau, kad antidopingo judėjimas būtų stipresnis visame pasaulyje. Reikia, kad iškart būtų užkirstas kelias nešvariems atletams, o ne atgaline data anuliuoti jų rezultatai. Manau, kad tai problema ne tik Rusijoje. Kalbama ir apie Afrikos atstovus, kurie yra puikūs ilgų distancijų bėgikai. Taip, jie turi pranašumų iš gamtos, bet kai kurie tikrai vartoja papildomas medžiagas.
Girdėjome, kad per olimpines žaidynes buvo gaudomi Nigerijos, Etiopijos ir kitų Afrikos šalių atletai. JAV taip pat nėra šventa šalis. Galbūt jie turi dar pažangesnių technologijų. Aišku, tai paaiškės tik po kurio laiko, nes antidopingas visada atsilieka nuo dopingo kūrėjų. Tačiau norėtųsi, kad, neišskiriant jokios šalies, dopingas būtų ištremtas.
– Konkrečiai jūsų rungtyje – kiek dopingas yra problema?
– Anksčiau maniau, kad nebuvo šuolininkių pagautų vartojant dopingą. Tačiau Londono olimpinių žaidynių čempionė Ana Čičerova buvo pagauta, kai buvo pakartotas Pekino olimpinių žaidynių mėginys. Ji šiuo metu yra diskvalifikuota. Buvo ir anksčiau atvejų – pavyzdžiui, E.Slesarenko, V.Veneva. Tai visų rungčių problema.
– Vasarą jūsų laukia svarbiausias sezono startas – pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Praėjęs čempionatas Kinijoje dėl traumos jums nesusiklostė. Kokie tikslai Londone?
– Stengiuosi dar taip toli neplanuoti. Galbūt pasibaigus žiemos sezonui galėsiu daugiau pasakyti. Kol kas koncentruojuosi į artimiausias varžybas.
