Nors vaikystėje lankė baleto pamokas, skambino pianinu ir dainavo chore, galiausiai pasuko į sportą. O praėjusį šeštadienį 24 metų vilnietė pasiekė kol kas didžiausią karjeros pergalę – Serbijos sostinėje Belgrade tapo Europos uždarų patalpų čempione. Jos triumfą vainikavo naujos Lietuvos rekordas – 201 cm.
Pažvelgėme į A.Palšytės gyvenimą iš arčiau.
„Genai buvo pagrindas. Kai gimė pirmagimė dukra, nutariau, kad šeimoje pakanka vieno sportininko. Aš savo sportavimą baigiau dar studijuodama Kūno kultūros institute. Maniau, dukrai jokių sportų nereikės. Bus šokėjėlė, dainorėlė.
Airinė nuo penkių metų lankė baletą šiuolaikinio šokio studijoje „Polėkis“, buvo labai perspektyvi, vadovė net siūlė stoti į M.K.Čiurlionio menų mokyklą.
Duktė mokėsi skambinti pianinu, dainavo chore, dalyvavo dviejose dainų šventėse. Bandžiau daryti viską, kas įmanoma, kad tik neitų į sportą. Tačiau kai pradėjo augti, supratome, kad neapsieis be sporto“, – sportas.info yra pasakojusi D.Palšienė.
A.Palšytė lankė krepšinio treniruotes, o kai atstovaudama mokyklai lengvosios atletikos varžybose pateko į trenerės Tatjanos Krasauskienės akiratį, ši nebepaleido puikius fizinis duomenis šuoliams turinčios merginos ir iki šiol treniruoja talentingąją lengvaatletę.
Nors abu tėvai buvo krepšininkai, pačiai žaisti krepšinį Airinei nelabai patiko.
„Ji nenorėjo nei stumdytis, nei būti komandoje“, – paaiškino sportininkės motina. Jai pritarė ir tėvas: „Airinė – individualistė. Ji atsako tik už save. Žino – padariau, tai aš kalta, nepadariau – irgi.“
Užsispyrusi, nebijanti suklysti, emocinga, bet sugebanti susitvardyti. Ir labai geras vaikas. Taip A.Palšytę apibūdino jos tėvai.
Vienas svarbiausių A.Palšytės charakterio bruožų, kartais padedantis, o kartais priverčiantis skaudžiai nusivilti – užsispyrimas.
„Jos Zodiako ženklas – Vėžys, tai galite įsivaizduoti, kokia ji. Airinė visas klaidas nori išbandyti savo kailiu“, – juokėsi A.Palšis.
„Kai Airinė užsispiria, tikslą pasiekia visą laiką. Bet kokia kaina. Jei mes ir bandome sakyti kitaip, ji įsiklauso, kartais net pritaria mano nuomonei, bet galiausiai pasielgia savaip. Visose gyvenimo srityse, ne tik sporte. Bandome ją įspėti – nesielk taip, nes bus blogai. O Airinė atsako – leisk man daryti savo klaidas“, – dukterį apibūdino D.Palšienė.
Daug metų šuolius į aukštį iš arti stebintys Palšiai jau perprato šios rungties subtilybes. O dukterį į treniruotes anksčiau vežiodavęs jos tėvas net pats yra peršokęs į 165 cm aukštį pakeltą kartelę, nors tuo metu jau rimtai nesportavo.
A.Palšytė su motina ir broliu Dominyku taip pat ne kartą matė, kaip krepšinio aikštėje rungtyniauja taiklia ranka garsėjęs A.Palšis, savo laiku atstovavęs stipriausioms šalies komandoms – Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Lietuvos rytui“.
„Airinė, galima sakyti, dar negimusi stebėdavo krepšinį, nes eidavau į Aurimo varžybas besilaukdama. Aš auginau vaikus, Aurimas žaidė. Tai su mažiukais nuolat eidavome į salę, kartu važiavome į Vokietiją, Lenkiją, kai jis ten rungtyniavo“, – pasakojo D.Palšienė.
Dar 2012 m. per Londono olimpines žaidynes iš olimpinio stadiono tribūnų dukters pasirodymą stebėję Daiva ir Aurimas Palšiai prognozavo – jų atžalai ne riba net dviejų metrų aukštis.
„Turėdama tokius fizinius duomenis ji gali įveikti ir du metrus. Juk kai šoka 195 cm, matosi, kad yra nemaža atsarga. Pridėk tuos centimetrus ir bus du metrai“, – tada teigė A.Palšis.
Žmona jam antrino: „Paklausk pelėdos, kuris vaikas gražiausias. Manau, kad įveikti tą ribą – realu.“ Tėvų prognozė išsipildė šiemet – jau sausio pabaigoje Vilniuje A.Palšytė įveikė 200 cm aukštį, o Belgrade peršoko 201 cm.
A.Palšytė išsiskiria ne tik neeiliniu talentu, ūgiu ar tvirtu charakteriu. Išskirtinis ir jos vardas – Airinė. Jį sugalvojo tėvas, kai D.Palšienė su pirmagime dar gulėjo gimdymo namuose.
„Aš paprasčiausiai neturėjau sugalvojusi mergaitės vardo. Tik berniukui – Dominykas. Išvažiuodama gimdyti sakiau – jei bus pana, galvok tu. Tada gimdyvių neleisdavo lankyti. Tai per stiklą Kauno klinikose klausiu: sugalvojai? O jis: aha, bet nesakysiu“, – prisiminė olimpietės motina.
A.Palšis papasakojo ir vardo atsiradimo istoriją: „Sėdėjome draugų kompanijoje, šventėme gimimą. Pasiūlymų dėl vardo buvo įvairių. Kažkas ištarė – Airija. Sakiau, valstybių tikrai nebus. Kažką tokio raizgėme raizgėme, gavosi Airinė ir man patiko. Mamytė iš pradžių porą mėnesių vadino ją pupuliukas, kukuliukas.“
D.Palšienė pridūrė: „Paskui pagalvojau: užaugs ir pasikeis pati į tradicinį lietuvišką vardą: Rūtelė, Eglutė, ar dar kokį nors madinga tuo laiku. Bet Airinė net nesiruošia. Sako – aš juk aš viena Airinė.“
