„2016 – ieji man labai nemažai davė charakterio lavinimo prasme. Uždarų patalpų pasaulio čempionate kovojau iš paskutiniųjų. Tai buvo vienos sunkiausių mano varžybų, kur iš savęs išspaudžiau maskimumą. Nuvykome ten – gavome kažkokias arklides, kuriose turėjome ruoštis visą savaitę. Sąlygos buvo tragiškos, todėl aš visą savo sportinės formos viršūnėlę buvau nubraukusi, o varžybose šokinėjau tik iš savo charakterio. Tai rodo, kad mano užsispyrimas, charakteris, sportinis pyktis per metus gerokai išsilavino.
Europos čempionate jaučiausi labai ramiai, o tai parodė, kad turiu tam tikros brandos, Rio išmokė, kad tam tikros klaidos gali nuvesti prie teigiamų pokyčių arba kitokio mąstymo. Dabar jau žinau, kad kitose varžybose bus apmąstyti visi variantai nuo A iki Z. Diskutuosime su įvairiais mokslininkais, kad iš bet kurios situacijos gautumėm kuo daugiau“, – laidoje pasakojo A.Palšytė, net kelis kartus pakartojusi, jog dviejų metrų riba – tik atskaitos taškas siekiant naujo rekordo.
„Tas savęs apribojimas ir nuolatinis galvojimas apie du metrus prie nieko nepriveda. Kai peršoksi 1,98 ar 1,99 m, tau pradės drebėti kinkos ir galvosi, kad tai jau tas aukštis. O jei galvosiu apie 2,02 ar 2,05, tai tie du metrai atrodys kaip tarpinė stotelė kito rezultato link. Žinodama savo galimybes, du metrai yra per mažas tikslas. Du metrai – tik tarpinė stotelė“, – pasitikinti savimi kalbėjo rekordininkė.
Nepaisant Europos čempionato sidabro, pasaulio čempionato ketvirtos vietos, sportininkei yra prilipdyta etiketė, jog ji laimi mažiau reikšmingus turnyrus, o svarbiausiose varžybose lieka už savo kolegių nugarų.
„Visi kaltina psichologiją, tačiau niekas nesigilina į kitus veiksnius, kurie turėdavo kažkokios įtakos. Žmonėms lengviausia yra teisti. Dažniausiai aš turėdavau objektyvių priežasčių, kodėl man nepavykdavo.
Kalbant apie Rio, tai buvo padarytos aiškios techninės klaidos dėl atvykimo laiko, dėl suplanavimo ir panašiai. Tai yra tokie dalykai, kurie nuo manęs, kaip sportininkės, priklauso minimaliai. Nėra taip, kad važiuoju į varžybas su mintimi „kaip bus – taip bus“. Aš visada vykstu kovoti, tačiau ne visada pavyksta“, – kalbėjo sportininkė.
Kalbėdama apie 2017 metus, A.Palšytė didelių vilčių nesiejo, nes svarbiausi uždaviniai yra sudaryti ne konkretiems metams, o olimpiniam ciklui.
„Metai po Olimpinių žaidynių yra tas laikas, kai galima daryti tam tikrus pokyčius. Galima pastebėti, kad treniruotėms pasirenkamos naujos šalys, vyksta migracija nuo vieno trenerio pas kitą, yra ieškoma naujų treniruočių metodų, naujų būdų, naujų tyrimų, naujų testavimo būdų, naujų kompanijų su kuriomis sportuoti, naujų vietų kur sportuoti, vyksta paieškos, bandymai.
Turiu nusibrėžusi tam tikrus tikslus ir tam tikrus norus, tam tikras vietas tarptautinėse varžybose ir rezultato stabilumą, tai noriu, kad pavyktų viskas, jog tuos tikslus pasiekčiau“, – dėstė Lietuvos rekordininkė.
