„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Airinė Palšytė sugrįžo – Lietuvos čempionės titulas ir sezono rezultatas

Prieš Europos čempionatą Berlyne Airinė Palšytė atliko paskutinę repeticiją. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate Palangoje šuolininkė į aukštį peršoko 1,91 m kartelę ir užtikrintai, jau aštuntą kartą, tapo šalies čempione.
Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Airinė Palšytė
Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Airinė Palšytė / Alfredo Pliadžio nuotr.

Tai buvo vos antras 2017 m. Europos uždarų patalpų čempionės startas šį sezoną.

9 mėnesius be varžybų skonio praleidusi A.Palšytė prieš mėnesį startavo „Cosma“ taurės varžybose, kur peršoko 1,85 m aukščio kartelę.

Lietuvos čempionate šalies rekordininkė siekė solidesnio rezultato ir nusiraminimo prieš Europos čempionatą. Planas išdegė.

Kai A.Palšytė Palangos stadione pradėjo savo pasirodymą, buvo likusi tik viena varžovė – sezono lyderė Urtė Baikštytė. Tiesa, pasaulio jaunimo čempionate 1,87 m kartelę įveikusi šiaulietė Lietuvos čempionate neįveikė 1,83 m kartelės ir tenkinosi sidabru.

Žiūrovams beliko mėgautis grakščiais Lietuvos rekordininkės šuoliais. Ji pirmais bandymais įveikė 1,80, 1,83, 1,88 ir 1,91 m aukščio karteles.

Tiesa, didesnio iššūkio Airinė nusprendė sau nekelti ir baigė varžybas.

„Visada labai gera, kai kartelė nekrenta, o rezultatas kyla. Nutariau nebekelti aukščio, nes taip buvo sutarta su trenere – peršoku Europos čempionato normatyvą ir baigiu varžybas. Normatyvas yra 1,90, bet teko šokti 1,91 tai tas vienas centimetras kaip karmos taškas. Galėjau šokti ir aukščiau, bet įvertinome su trenere galimas rizikas“, – po varžybų kalbėjo šuolininkė.

A.Palšytei priklausantis Lietuvos rekordas yra 2,01 m, tiesa, jis buvo pasiektas uždarose patalpose. Lauko varžybose šuolininkė aukščiausiai šoko 1,98 m.

Moterų 800 metrų finale triumfavo taip pat į Europos čempionatą vyksianti Eglė Balčiūnaitė.

Šveicarijoje gyvenanti šiaulietė distanciją įveikė per 2:04,22 min ir šalies čempione tapo jau šeštą kartą.

Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Eglė Balčiūnaitė
Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Eglė Balčiūnaitė

Didžiąją distancijos dalį pirmavo Monika Elenska (2:05,65), kuri buvo įveikusi E.Balčiūnaitę Lietuvos taurės varžybose, tačiau po paskutinio posūkio meistriškumą įrodė pasaulio čempionato pusfinalį pasiekusi bėgikė.

„Laikiausi iki galo ir pavyko laimėti. Prieš Europos čempionatą norisi bėgti kuo greičiau. Pavyko pasiekti geriausią sezono rezultatą. Jaučiausi gerai bėgdama. Prieš Berlyną dar turėsime rimtų treniruočių, kurios turėtų padėti gerinti rezultatą“, – po finišo šypsojosi E.Balčiūnaitė.

22-ejų Edis Matusevičius net ir skųsdamasis kojos skausmais ietį numetė 81,70 m ir pagerino Lietuvos čempionatų rekordą.

Šalies rekordininkas jau ketvirtą kartą iš eilės tapo Lietuvos čempionu.

Prieš Europos čempionatą Berlyne lengvaatletis lengviau atsiduso: „Tai tikrai man suteikė pasitikėjimo savimi, nes jau dukart mečiau virš 80 metrų. Tokio rezultato gali pakakti patekti į Europos čempionato finalą. Labai norėčiau, kad man pavyktų.“

Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Edis Matusevičius
Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Edis Matusevičius

Vienas iš talentingiausių jaunųjų Lietuvos lengvaatlečių jau dalyvavo ir pasaulio čempionate, kuris praėjusiais metais vyko Londone. Tiesa, po jo liko kartėlis – atrankoje visi trys lietuvaičio bandymai buvo nesėkmingi.

Trišuolio čempione tapo Dovilė Dzindzaletaitė-Kilty, kuri Lietuvos pirmenybėse dalyvavo po trejų metų pertraukos.

Už britų sprinterio Richardo Kilty ištekėjusi ir Didžiojoje Britanijoje gyvenanti trišuolininkė nušoko 13,86 m ir atliko gerą treniruotę prieš startą Berlyne.

„Lietuvoje mano visada rezultatai būna gana geri. Šiandien sąlygos buvo keistos, nes iš pradžių lijo ir takas suminkštėjo, bet tada saulutė įsišvietė. Buvo labai karšta, todėl esu patenkinta savo rezultatu ir manau, kad yra potencialo Berlynui“, – po pasirodymo kalbėjo šiaulietė.

Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Dovilė Dzindzaletaitė
Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Dovilė Dzindzaletaitė

Palangoje vykstantis Lietuvos čempionatas yra paskutinis startas prieš rugpjūčio 6–12 dienomis Berlyne (Vokietija) vyksiantį Europos čempionatą.

Šeštadienio rezultatai

Moterys.
200 m. 1.Eva Misiūnaitė (Kaunas) 24.17/0.4 (čempionė ketvirtus metus iš eilės, prizininkė – septintus), 2.Kotryna Tonkovičiūtė (Vilnius) 24.78, 3.Gabrielė Kaminskaitė (Panevėžys/Kėdainiai) 25.02.
800 m. 1.Eglė Balčiūnaitė (Šiauliai) 2:04.22 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, šeštą kartą čempionė 800 m bėgime), 2.Monika Elenska (Vilnius) 2:05.65 (tarp prizininkių penkti metai iš eilės), 3.Gabrielė Paužaitė (Vilnius) 2:13.31.

Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Eva Misiūnaitė
Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Eva Misiūnaitė

5000 m. 1.Loreta Kančytė (Kaunas) 16:40.87 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, čempione šioje distancijoje tapo antrą kartą po 4 metų pertraukos), 2.Gintarė Zenkevičiūtė (Švenčionys) 16:44.78, 3.Kamilė Vaidžiulytė (Šiauliai) 17:18.21.
3000 m kliūtinis bėgimas. 1.Evelina Miltenė (Šiauliai) 10:39.61 (septintas laimėtas čempionatas), 2.Auksė Linkutė (Šiauliai) 11:02.13, 3.Simona Sendrevičiūtė(Šiauliai) 12:03.26.
400 m. barjerinis bėgimas. 1.Gabija Galvydytė (Panevėžys/Jonava) 58.29 (Lietuvos jaunimo ir 18-mečių rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, pernai taip pat buvo pirma), 2.Erika Krūminaitė (Klaipėda) 1:00.14 (asmeninis rekordas), 3.Rūta Okulič-Kazarinaitė (Vilnius) 1:02.26.
Aukštis. 1.Airinė Palšytė (Vilnius) 1.91 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, aštuntas Airinės aukso medalis Lietuvos čempionate), 2.Urtė Baikštytė (Šiauliai) 1.80, 3.Gintarė Tirevičiūtė (Vilnius/Palanga) 1.70.
Trišuolis. 1.Dovilė Dzindzaletaitė (Šiauliai) 13.86/0.3 (2013-2015 metų čempionė Lietuvos čempionate rungtyniavo po trijų metų pertraukos), 2.Diana Zagainova(Vilnius) 12.91/1.1 (prizininkė ketvirtus metus iš eilės), 3.Dovilė Ragauskaitė (Vilnius) 12.43/0.6

Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Dovilė Dzindzaletaitė
Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Dovilė Dzindzaletaitė


Kūjis. 1.Ugnė Butėnaitė (Panevėžys/Rokiškis) 53.68 (Lietuvos čempionatų rekordas, prieš dvejus metus buvo laimėjusi sidabrą, pernai – bronzą), 2.Aistė Žiginskaitė(Marijampolė) 49.81 (2014-2017 metų čempionei šį kartą laimėti auksą nepavyko), 3.Klaudija Bieliauskaitė (Alytus) 40.84.
Ietis. 1.Liveta Jasiūnaitė (Kaunas) 61.53 (čempione tapo ketvirtą kartą), 2.Indrė Jakubaitytė (Kaunas) 55.59 (dvidešimt pirmas medalis ieties metime – 7 aukso, 10 sidabro, 4 bronzos), 3.Viktorija Barvičiūtė (Panevėžys) 47.47 (pradedant 2006 metais laimėtas devintas medalis).

Vyrai.
200 m. 1.Gediminas Truskauskas (Vilnius) 20.98/0.4 (asmeninis rekordas, penktas rezultatas Lietuvoje per visą laiką, geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.Kostas Skrabulis (Vilnius) 21.19 (asmeninis rekordas, aštuntas rezultatas Lietuvoje per visą laiką), 3.Benas Kontrimavičius (Vilnius) 22.11.

Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Gediminas Truskauskas
Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Gediminas Truskauskas

800 m. 1.Benediktas Mickus (Klaipėda) 1:50.46 (čempionu tapo trečius metus iš eilės), 2.Mindaugas Striokas (Vilnius/Vilkaviškis)1:50.96 (tarp prizininkų šeštus metus paeiliui), 3.Darius Petkevičius (Marijampolė) 1:53.93 (asmeninis rekordas).
5000 m. 1.Simas Bertašius (Raseiniai/Vilnius) 13:57.94 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, 15-as Lietuvos bėgikas, įveikęs 14 minučių ribą, šią rungtį Lietuvos čempionate laimi ketvirtą kartą iš eilės), 2.Lukas Tarasevičius (Švenčionys) 15:30.63 (asmeninis rekordas), 3.Robertas Vališauskas (Kaunas) 15:32.59.
3000 m kliūtinis bėgimas. 1.Justinas Beržanskis (Šiauliai) 8:49.32 (pripažįsta tik auksą – septintas medalis kliūtiniame bėgime ir visi aukso), 2.Giedrius Valinčius(Marijampolė) 9:41.86, 3.Modestas Dirsė (Švenčionys) 9:43.57.

Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Simas Bertašius
Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Simas Bertašius


400 m. barjerinis bėgimas. 1.Artūras Janauskas (Vilnius/Klaipėda) 52.10 (asmeninis rekordas, devintas rezultatas Lietuvoje per visą laiką ir geriausias šįmet, septintus metus iš eilės užima pirmą arba antrą vietą), 2.Rapolas Saulius (Vilnius) 52.97 (2015-2017 metų čempionas liko antras), 3.Almantas Dapkevičius (Marijampolė/Kauno r.) 57.32.
Trišuolis. 1.Paulius Svarauskas (Vilnius/Švenčionys) 15.76/1.5 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, čempionatą laimėjo antrą kartą po metų pertraukos), 2.Dominykas Petrosevičius (Kaunas/Kėdainiai) 15.41/0.6 (asmeninis rekordas), 3.Tomas Urbonavičius (Kaunas) 14.82/0.4.
Kūjis. 1.Tomas Vasiliauskas (Marijampolė) 63.82 (paskutinius 4 metus buvęs tarp prizininkų pagaliau laimėjo pirmą čempiono medalį), 2.Tomas Juknevičius(Panevėžys) 61.31 (septintas medalis Lietuvos čempionatuose), 3.Lukas Simonavičius (Marijampolė) 57.18.
Ietis. 1.Edis Matusevičius (Vilnius) 81.70 (Lietuvos čempionatų rekordas, laimėjo ketvirtą čempionatą iš eilės), 2.Paulius Vaitiekus (Šilalė) 73.04 (asmeninis rekordas, dešimtas rezultatas Lietuvoje per visą laiką), 3.Skirmantas Šimoliūnas (Kaunas) 70.89 (šeštas medalis per šešis paskutinius metus).
Dešimtkovė. 1.Edgaras Benkunskas (Kaunas) 6936 (asmeninis rekordas), 2.Alvydas Misius (Vilnius) 6002 (trečias medalis Lietuvos čempionatuose).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų