D.Mankauskas teigia, jog dviratininkus galima skirstyti į kelias grupes: tai dviratininkai, kurie dviratį naudoja kaip transporto priemonę kasdieną; dviratininkai, kurie pasivažinėti keliauja laisvalaikiu, pavyzdžiui, tik savaitgaliais; ir dviratininkai profesionalai, kurie į eismo įvykius praktiškai nepatenka. Pareigūnas paskutiniąją grupę išskiria kaip dviratininkus, savo saugumu besirūpinančius labiausiai.
Pasak Kelių patrulių vado, važiuojančius į darbą ar mokslo įstaigas dviratininkus galima sutikti visame mieste, tačiau savo malonumui važinėjančiųjų daugiau išvysime prie parkų, miškeliuose, miesto centre. Šiose vietose automobilių vairuotojai turėtų būti atidesni ir tolerantiškesni.
D.Mankauskas pastebi, jog didžiausia automobilių vairuotojų akloji zona yra šonuose, todėl dažniausiai susidūrimai įvyksta automobiliams atliekant posūkius, įvažiuojant arba išvažiuojant iš daugiabučių namų kiemų.
Automobilių vairuotojai, atliekant manevrą, turėtų dėmesingai apsidairyti, ar aplinkui nėra ne tik pėsčiųjų, bet ir dviratininkų. Dviratininkai atitinkamai prašomi mažinti greitį prieš įvažiavimus į kiemus, pėsčiųjų perėjas. Ten, kur privaloma, dviratį ar elektrinį paspirtuką būtina persivaryti nulipus nuo transporto priemonės. Visais atvejais dviratininkas turi įsitikinti, jog kiti eismo dalyviai jį mato, ir tęsti kelionę tik jeigu yra saugu.
Kita dažna Kelių patrulių vado minima avarinė situacija nutinka užmiesčiuose, rajonuose ir kaimuose – vietose, kur automobilių greitis yra didelis, o keliai – neapšviesti. D.Mankauskas ragina dviratininkus, keliaujančios tamsiuoju paros metu, dėvėti šalmą, šviesą atspindinčią liemenę, pasirūpinti, jog veiktų priekinis ir galinis žibintai.
Kad ir kur rieda dviratininkai, bendrojo naudojimo keliais, dviračių takais ar kitur, D.Mankauskas pataria visada dėvėti šalmą. Jo teigimu, skaudžių avarijų pasitaiko net ir dviračių takuose ar nepasidalinant kelio su pėsčiaisiais.
Susidūrus automobiliui ir dviratininkui, įprastai labiau nukenčia pastarosios transporto priemonės vairuotojas, todėl pareigūnas ragina dviratininkus daugiau dėmesio skirti savo saugumui. D. Mankausko teigimu, norėtųsi ir kitokio požiūrio iš automobilių vairuotojų – jie turėtų labiau gerbti dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojus, laikyti juos lygiaverčiais eismo dalyviais.
„IKI Velomaratonas“ tradiciškai vyks priešpaskutinį rugpjūčio sekmadienį – rugpjūčio 22 dieną Vilniuje. Startas ir finišas numatytas prie LR Seimo rūmų. Dviratininkai mėgėjai pasirinktinai riedės
10, 20 arba 30 km trasa. Gerą pasiruošimą turintiems entuziastams skirta „CRAMO Semi-Sport“ (50 km) grupė, o profesionalams – „CRAMO Sport“ (50 arba 100 km). El. paspirtukų, vaikų bei „Terrasport“ riedučių, riedlenčių ir paspirtukų grupės dalyviai riedės atskiroje, 2,4 km ilgio trasoje. Dalyviai nemokamai (išskyrus CRAMO važiavimą) registruotis gali internetu iki liepos 25 d.: www.ikivelomaratonas.lt. Projektas bendrai finansuojamas Vilniaus savivaldybės biudžeto lėšomis ir Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
