– 21,097 kilometro krepšininkui yra gana ilga distancija. Kaip pirmą kartą ryžotės ją įveikti?
– Su bėgimu niekada nebuvau susipykęs, tik sportuodamas profesionaliai neturėjau progos ir galimybių išbandyti jėgų tokio ilgio distancijoje. Kai baigiau rimtai sportuoti, nutariau, kad būtų visai įdomu pasitikrinti fizines galimybes.
– Kaip ruošiatės pusės maratono distancijai?
– Tokio ilgio distanciją bėgu kol kas tik vieną kartą per metus – Vilniaus maratone. Šiemet jau bus trečias kartas. Šiaip stengiuosi nors porą kartų per savaitę pabėgioti bent po pusvalandį, o likus mėnesiui iki maratono bėgioju dažniau.
– Kokius batelius avite? Tokio ūgio žmogui rasti bėgimo avalynės turbūt nėra labai lengva?
– Dėl to ir nedalyvausiu Vilniaus maratono metu organizuojamose bėgimo su aukštakulniais varžybose, nes negaunu savo dydžio avalynės. (Juokiasi.) Bėgu su bateliais, kuriuos turiu dar nuo aktyvaus sportavimo laikų.
– Ar bėgimas ir žaidimas krepšinio aikštelėje turi ką nors bendra?
– Ir žaidžiant krepšinį, ir bėgant būna momentų, kai turi prisiversti ir peržengti savo galimybių ribas, negali leisti sau sustoti. Aikštėje paprastai nėra kada galvoti apie ką nors kita, išskyrus krepšinį, nebent kai sėdi ant suolo, o bėgdamas trasoje lieki vienas su savo mintimis ir gali apie daug ką pamąstyti. Man tai labai patinka.
– Ilgų distancijų bėgikų pranašumas – nedidelis ūgis ir svoris. Kaip manote, jūsų ūgis bėgant tokią distanciją yra pranašumas ar trūkumas?
– Ūgis man padėjo kitoje srityje, todėl nesijaudinu, kad dėl jo negaliu atbėgti dvidešimčia minučių greičiau. Aukštas rezultatas nėra mano tikslas, todėl nieko iš anksto neplanuoju. Man svarbiausia pasiekti finišą, kad neapsijuokčiau.
– Pernai Vilniaus maratone dalyvavo ir Jūsų šeima. Ar šiemet juos taip pat išvysime mini maratono (4,2 km) trasoje?
– Sūnus, dukra ir žmona, kaip ir pernai, ruošiasi dalyvauti bėgime. Vaikams tai didelė šventė, todėl jie nekantriai laukia starto.
– Ką kolegos krepšininkai mano apie tokį jūsų pomėgį?
– Kai pirmą kartą pasakiau, kad užsiregistravau bėgti pusę maratono, vieni žiūrėjo į mane su šypsena, kiti – su gailesčiu veide. Dabar daugeliui įdomu. Klausia, kaip jaučiuosi atbėgęs, kada sunkiausia distancijoje.
– Kaip galėtumėte noru dalyvauti Vilniaus maratone užkrėsti ir kitus krepšininkus?
– Daugelis jų yra azartiški žmonės ir mėgsta iššūkius, todėl, manau, susilažinus su jais būtų galima sudominti bėgimu ir pasiryžti išbandyti savo jėgas.
