Pernai 34-erių vyras sėkmingai įveikė ilgiausią „Kauno maratono“ distanciją – 42 kilometrus ir 195 metrus, o savo hobį – bėgioti maratoną – jis vadina išsigelbėjimu kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, didžiąją dienos dalį dirbančiam prie kompiuterio.
„Darbe dirba galva, o bėgdamas ją „palieki“ ir pamiršti viską. Sėdimas darbas žmogų priverčia ieškoti išeičių: norint išsilaisvinti, reikia pabėgti. Tad, galima sakyti, maratonas yra mano išsigelbėjimas“, – kodėl pasirinko maratoną aiškina P. Vaitelis.
Jį džiugina, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, maratonų populiarumas auga neįtikėtinai sparčiai. Gimtajame Kaune kasmet taip pat rengiami miesto maratonai, sutraukiantys tūkstančius įvairaus amžiaus bėgikų.
Darbe bendraminčių bėgikų neturi
Nors darbe (P.Vaitelis – „Kauno vandenų“ bendrovės projektų vadovas) kol kas bendraminčių neturi, neabejoja, kad bendradarbiai taip pat bėgioja, nebūtinai maratoną. Juk svarbiausia – judėjimo laisvė.
Pradėjęs bėgioti numetė svorio
Pradėjęs bėgioti, jaunas vyras pajuto malonius ne tik kūno, bet ir savijautos pokyčius. Pirmiausia, jis numetė 5 kilogramus svorio, atsirado daugiau energijos ir jėgų. Dabar jis lengvai, nepuškuodamas užbėga Kauko laiptais, kas rytą į darbą pėsčiomis žingsniuoja apie tris kilometrus.
„Žinoma, negali vieną dieną pakilti nuo darbo kėdės ir padėti bėgti maratoną. Reikia treniruotis kasdien ir pamažu save auginti. Pirmoji mano distancija buvo trijų kilometrų bėgimas. Po to supratau, kad galiu nuveikti ir daugiau. Tuomet išbandžiau save 10 kilometrų bėgime, vėliau ryžausi bėgti 21 kilometro ir 98 metrų pusmaratonį, o tada jau ir maratoną. Bet to siekti reikia tikslingai, ugdant valią, sveikatą, svarbu ir psichologiškai tam pasirengti“, – pabrėžia P. Vaitelis.
Dabar jis lengvai, nepūškuodamas užbėga Kauko laiptais.
Mėgėju save vadinantis P. Vaitelis turi į ką lygiuotis, nes draugai – kur kas pajėgesni maratono bėgikai. Žmona, kaip juokauja vyras, kol kas tik ranką ant peties palaiko.
„Ir ateityje save matau kaip mėgėją, nes rimtam treniravimuisi reikia skirti kur kas daugiau laiko. Bet dėl savęs judėti tikrai nenustosiu“, – tvirtai sako jaunas vyras.
Beje, Kauno tarpukario perlu vadinami Kauko laiptai ir alėja, kuriuos suprojektavo garsūs to meto architektai Feliksas Vizbaras ir Stasys Kudokas, netikėtu rakursu atgyja ir P. Vaitelio fotografijose. Vienoje jų – fotoobjektyvu pagautas plačiuose akmeniniuose laiptuose matomas tarsi apšviestas takelis, vedantis aukštyn. „Labai simboliška“, – šypsosi P. Vaitelis.
Penki P. Vaitelio patarimai bėgikams
1. Bėgimas – pratimas ne tik kūnui, bet ir protui. Bėgdami turime idealias sąlygas mąstyti, pažinti save ir ieškoti problemų sprendimų.
2. Bėgimas pakelia nuotaiką, suteikia energijos, jėgų, sveikatos.
3. Bėgiodamas turi idealią galimybę būti lauke, pasimėgauti gamta ir pasijusti jos dalimi.
4. Bėgimas ugdo atkaklumą, ištvermę, sugebėjimą siekti tikslo.
5. Žmogus sukurtas judėti, todėl bėgimas – žmogaus prigimtis.
Šiais metais P.Vaitelis dalyvavo Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai paminėti skirtame bėgime „Pabaiskas-Ukmergė ir XXVII tradiciniame bėgime „Obeliskas A. Kulviečiui – Jonava“.
Taip pat planuoja dalyvauti šių metų „Kauno maratone 2016“ birželio 12 dieną, „Orion“ naktiniame bėgime šių metų rugpjūčio 26 dieną Kaune ir XIII Vilniaus maratone, kuris planuojamas rugsėjo 11 dieną.