Dabar jau žinote. Dar daugiau žino į „Danske Bank Vilniaus maratono” organizatorių klausimus atsakęs nusipelnęs bėgimo treneris Povilas Rakštikas. Pasak jo, bėgiojantys ar dar tik žadantys pradėti bėgioti turėtų išsamiau susipažinti su maratonu, nes jis – rimtas reikalas.
– Treneri, bėgti maratoną ir jį įveikti tapo mados reikalu. Bet ar tai – ne per ilga, per nuobodi, per nesveika distancija siekti malonumo?
– Bėgimas yra įgimta žmogaus savybė. Iš beždžionės žmogumi tapome medžiodami, o medžiojome bėgdami. Kadangi mūsų fiziologija ir anatomija beveik nepasikeitė per pastaruosius 50 000 metų, tai bėgimo, judėjimo poreikio nepatenkinimas sukuria labai didelį fiziologinį diskomfortą.
Žmogus kasdien turėtų bėgioti ar kitaip judėti po 3-4 valandas. Šito nežinojimas sukelia sunkius padarinius, psichologinį diskomfortą, depresiją ir panašias ligas.
Bėgimas yra įgimta žmogaus savybė. Iš beždžionės žmogumi tapome medžiodami, o medžiojome bėgdami.
Ilgų distancijų bėgimo banga pradėjo ristis XX a. aštuntajame dešimtmetyje ir pamažu užliejo visą pasaulį. Iki mūsų ji atslinko tik dabar.
Švelniai tariant, nuo pasaulio ir šioje srityje gerokai atsiliekame. Šių dienų poreikis bėgti atsirado vystantis informacinėms technologijoms ir keičiantis žmogaus gyvenimo būdui.
Atsisėdęs prie kompiuterio žmogus prarado ryšį su kitais žmonėmis. Atsirado emocijų poreikis, o šiame sporte emocijos labai stiprios. Amerikos milijonieriai, kompanijų savininkai pradėjo bėgioti ilgas distancijas, taip išsikraudami fiziškai ir pasikraudami emociškai. Krosai virto maratonais, 100 mylių bėgimais, trailais. Savaitgaliais tokie žmonės rinkosi į varžybas, atsirado bendravimas, bendraminčiai, ryšys, emocijos.
Tad atsakymas į šį klausimą dvejopas. Bėgimas nėra mada. Bėgimas yra būtinybė, kurią iššaukė du faktoriai – prigimtis ir šiuolaikinių informacinių technologijų įtakoti gyvenimo būdo pokyčiai.
– Ar bėgimo būtinybę galima interpretuoti? T.y. ar galima sportuoti nereguliariai, ne rezultatui, su ausinuku, išmaniuoju telefonu, draugais…
– Geras treneris jau pirmoje treniruotėje turėtų išaiškinti, kad treniruotės nėra šiaip sau for fun. Aš auklėtiniams sakau, kad bėgimas yra pasikeitimo galimybė. Žmogus turi tobulėti ne tik iš knygų, bet ir per savo asmeninę patirtį – fiziškai, protiškai, jutimiškai.
Norint tobulėti, reikia siekti. Sportuojant be tikslo žmogus neatsiskleidžia, bėgant laikui pradeda nebesuprasti, kodėl tai reikia daryti. Sportavimas be siekimo tampa degradacija. Žmogus yra siekianti būtybė, tuo mes skiriamės nuo kitų. Esame laimingi ir jaučiamės save realizuojantys tik priartėję prie savo galimybių ribų.
Kalbant apie ausinukus, jų reikėtų vengti. Jie yra bandymas per prievartą nuraminti vidinę kovą, siekti atsipalaidavimo ir ramybės po darbo dienos. Tačiau nenatūralus harmonijos siekis dar labiau sustiprina tą vidinę kovą. Taip, aukšto lygio sportininkai dažnai prieš varžybas bėgioja su ausinukais. Tačiau jie klausosi ne muzikos, o rimtų psichologinių tekstų, skirtų konkretiems veiksmams atlikti ar tikslams pasiekti.
– Bent vieną malonumą – bėgioti basomis – patirti leidžiama? Toks bėgiojimas pasaulyje turi daug sekėjų. Be to, basi bėgiojo pirmykščiai žmonės, tad bėgti basam turėtų būti lyg ir įgimtas, natūralus dalykas?
– Realybė parodė, kad idėja bėgioti basomis yra gera, bet praktikoje ji sunkiai pritaikoma. Jei bėgioji rezultatui, renki kilometražą, ruoši organizmą dideliems krūviams, mieste be batų gyventi nelengva (juokiasi).
Taip, žmogus medžiotojas bėgiojo basas, bet jis tai darė natūralioje gamtoje. Nebuvo geležinkelio, nebuvo asfalto, nebuvo stiklo ant kelio. Lygiai taip pat nebuvo batsiuvių ir avalynės. Dabar bėgimo rinkoje gaminama labai daug, labai gerų, patogių batų, tad kyla pagunda juos avėti. Prie jų esame įpratę. Staigus nulipimas nuo asfalto ant žolės ir batų atsisakymas pakenktų sąnariams, jie tiesiog subyrėtų.
Kalbant apie ausinukus, jų reikėtų vengti. Jie yra bandymas per prievartą nuraminti vidinę kovą, siekti atsipalaidavimo ir ramybės po darbo dienos.
Žinoma, periodiškai treniruotėse rekomenduoju bėgti basomis, bet tik ten, kur saugu, kur nėra stiklo. Toks bėgimas stiprina pėdą, padeda nervų sistemai ir veikia raminamai.
– Raminamai veikia ir pirtis po fizinio krūvio. Ar nubėgus maratoną galima mėgautis saunos malonumais?
– Žmogus yra vienintelis žinduolis, kurio kūnas nėra padengtas šeriais. Mes kvėpuojame ir prakaituojame per odą, kas leidžia ilgai ir greitai bėgti nepažeidžiant širdies. Mūsų organizmo aušinimo sistema veikia kur kas geriau nei elnio ar vilko.
Tačiau įveikus maratono distanciją turėtų suveikti sveikas protas ir į pirtį eiti nederėtų. Prabėgus 42 kilometrus eiti į sauną – tai tas pats kaip nuvarytą kuiną toliau kapoti botagu. Tokių eksperimentų reikėtų vengti.
Lygiai taip pat po įveiktos ilgos distancijos reikėtų vengti gerti daug skysčių. Nualinus širdį daug valgant ar geriant, ji dar labiau apkraunama. Rekomenduotina gerti mažesniais kiekiais ir dažniau, nei daug ir iš karto. Praktikoje yra pasitaikę labai liūdnų istorijų, kuomet šios taisyklės nesilaikiusius žmones ištiko infarktai.
– Išskyrėte geriau nei kitų žinduolių veikiančią žmogaus organizmo ventiliacinę sistemą. Ar tai reiškia, kad ilgoje distancijoje žmogus turi šansų aplenkti žirgą?
– Taip, ilgoje trasoje lenktyniaujant žmogui ir lenktyniniam žirgui, pranašumą įgauna žmogus. Tai įrodo nuo 1980-ųjų kasmet Velse vykstantis 35 kilometrų lenktynės „Man vs. Horse Marathon“ (žmogaus ir žirgo lenktynės – aut. past.).
Maksimalus žirgo greitis kur kas didesnis už bėgiko, bet ilgoje distancijoje gyvūnas priverstas mažinti apsukas, nes nespėja vėdintis organizmas, jis perkaista ir gali kristi. Tuo tarpu žmogus su savo geriau išvystyta ventiliacijos sistema gali bėgti visus 35 kilometrus vienodu aukštu tempu.
Tuo pasinaudojęs žmogus gali įveikti net geriausią sportinį žirgą. Tiesa, per 35 metus žmogus šiose lenktynėse laimėjo tik du kartus. Šiemet, kaip ir dar 33 kartus, finišo liniją pirmasis kirto žirgas.
– Grįžkime prie įprastesnių ir visiems žinomų dalykų. Maratono pasaulio rekordas, kaip ir dar dešimt geriausių rezultatų, priklauso Afrikos bėgikams. Kodėl jie tokie greiti?
– Rasė ar odos spalva čia nėra pagrindinis faktorius. Pagal naujausias studijas, afrikiečių galūnių apatinė dalis yra lengvesnė. Bėgant ir šlaunimis keliant lengvesnę blauzdą, sunaudojama mažiau energijos. Per visą rungtį toks fiziologinis pranašumas leidžia sutaupyti kelis lemiamus procentus energijos ir bėgimo pabaigoje europiečiams varžytis su Afrikos atstovais tampa labai sunku.
Yra ir kitų labai svarbių faktorių, kodėl maratono distancijoje dominuoja Afrikos, ypač Kenijos, bėgikai. Vienas jų – motyvacija.
Jei Kenijos ar Etiopijos bėgikas laimi prestižinį maratoną, jis ir jo giminė užsitikrina gerovę iki gyvenimo pabaigos. Jie nusiperka žemės, galvijų.
Piniginėmis premijomis tokią motyvaciją išsivysčiusių šalių sportininkams sukelti sunku. Tačiau ir jie turi būdų, kaip save motyvuoti: išmoksta bėgti atsipalaidavę, maksimaliai susikoncentravę, vizualizavę tikslą, bėga su teigiama energija, siekia rezultato ir tobulėjimo.
Žinoma, periodiškai treniruotėse rekomenduoju bėgti basomis, bet tik ten, kur saugu, kur nėra stiklo. Toks bėgimas stiprina pėdą, padeda nervų sistemai ir veikia raminančiai.
– Dabartinis maratono pasaulio rekordas – 2 valandos 3 minutės ir 23 sekundės. Jį 2013 metais Berlyne pasiekė Wilsonas Kipsangas iš Kenijos. Ar gresia naujas rekordas ir kas jį pasieks?
– Viena ar keliomis sekundėmis maratono rekordas gali būti pagerintas bet kada, tuo neabejoju.
Tačiau bėgimo mėgėjai laukia naujo kokybinio šuolio, t.y. žmogaus, kuris pirmasis 42 kilometrų ir 195 metrų distanciją įveiks per 2 valandas ar greičiau.
Pagrindinė problema pasiekti šiam tikslui yra aušinimas. Kuo mažesnis žmogaus tūris, tuo daugiau energijos jis gali panaudoti bėgimui, o ne aušinimui. Tad mokslininkai apskaičiavo, kad tokiam rezultatui būtinos tam tikros fizinės savybės. Jų teigimu, rekordininkas bus maždaug 160-162 cm ūgo ir 45 kilogramų svorio.
Būtent tokios fiziologijos gentys gyvena Pietų Afrikos Respublikoje. Jų vyrai yra labai panašaus sudėjimo į nurodytus parametrus, jie labai daug ir greitai bėga savo kasdienybėje. Bėda viena – tos genties tikėjime ir gyvenimo būde kovojimas ir varžymasis yra nepriimtinas. Jie tiesiog nenori suprasti, kam tą daryti. Jie ir be to gyvena puikiai.
– Kodėl lietuvių rezultatai gerokai atsilieka nuo pasaulio rekordo? Per sunkios lietuvių blauzdos ar turime rimtesnių problemų?
– Iš kelių faktorių man labiausiai kelia nerimą jaunų bėgikų perėjimo į suaugusiųjų sportą problematika. Jaunučių amžiaus grupėje atrodome gerai. Jaunių – pakenčiamai. Tačiau jaunimo ir suaugusiųjų rezultatai dingsta. Mes praktiškai neturime gerų ilgų distancijų bėgikų. Kodėl?
Todėl, kad branda jaunuoliui prasideda 16-17 metų, tuomet jo fizinių galimybių kreivė itin staigiai šoka aukštyn, o krūviai lieka, kokie buvę, su juo, kaip su vaiku, sportuojama iki 21-erių. Neišnaudojus potencialo iškart, vėliau jo išnaudoti nepavyksta.
Žmogus yra vienintelis žinduolis, kurio kūnas nėra padengtas šeriais
– Artėja didžiausias Lietuvoje bėgimo renginys „Danske Bank Vilniaus maratonas”. Atsirado sportininkų, norinčių pagerinti šio bėgimo rezultatą. Ar galima sostinėje bent kada nors tikėtis ir pasaulio rekordo?
Tam, kad būtų pasiektas naujas pasaulio rekordas, reikalingi keli faktoriai. Temperatūra turi būti apie 10-12 laipsnių, trasa turi būti lygi, o bėgikas turi turėti vedlius, kurie rekordiniu greičiu vestų jį ištisas dvi valandas.
Vedliai turėtų būti dabartinio pasaulio rekordininko Kipsango lygio arba dar geresni. Jų reikia mažiausiai penkių ir toks malonumas maratono organizatoriams įprastai kainuoja kelis milijonus JAV dolerių. Tad nors oro temperatūra rugsėjo mėnesį Vilniuje rekordui tinkama, visa kita nėra palanku, tad artimiausiu metu pasaulio rekordas čia pasiektas neturėtų būti.
