Portale 15min.lt startavo projektas „Judėti sveika“, kuriame apžvelgsime tai, kokią nauda teikia fizinis aktyvumas, judėjimas, mankšta. Padėsime pasirinkti tinkamą aktyvumo formą, pateiksimų patarimų pradedantiesiems ir padėsime išvengti dažniausiai daromų klaidų. Specialistai atsakys į labiausiai skaitytojams rūpimus klausimus.
– Kaip manote, ar kiekvienas gali tapti bėgiku. Išsiugdyti tą valią, ištvermę? – paklausėme A.Klebausko.
– Iš tiesų, manau, kad ne visi. Kiekvieno žmogaus „konstitucija“, sudėjimas skirtiasi, todėl vieniems bėgimas gali labai tikti, o kitiems – visai ne.
– Kaip nustatyti, tinka žmogui bėgimas ar ne? Ar tai, kad tiesiog nepatinka, jau rodiklis?
Atsistotų žmogus bėgti ir specialistas iškart pamatytų, tinkamas jis tam ar ne.
– Nustatyti paprastai – imti ir pabėgioti. Nusiteikimas, aišku, turi didelę reikšmę, tačiau geriausiai tai mato treneris. Atsistotų žmogus bėgti ir specialistas iškart pamatytų, tinkamas jis tam ar ne.
Ar tinka žmogui toks sportas kaip bėgimas, nulemia, savaime supranta, ir jo sveikata – vidaus organų darbas, pilnapadis jis ar ne, galiausiai svarbus net toks dalykas kaip stovėsena.
– Bėgimas dabar tampa savotiška mada. Nemaža dalis žmonių sugalvoja ir tiesiog ima bėgioti, ar prieš tai būtina pasikonsultuoti su treneriu?
– Aš visada siūlau kreiptis į kokį nors specialistą. Bėgikui iš tiesų reikia žinoti nemažai informacijos apie patį bėgimą, o jei jis tai pradeda daryti savamoksliškai, rizikuoja nukrypti į šoną ir nepasiekti tų rezultatų, kurių tikisi.
Bėgikui reikia žinoti nemažai informacijos apie patį bėgimą, o jei jis tai pradeda daryti savamoksliškai, rizikuoja nukrypti į šoną ir nepasiekti tų rezultatų, kurių tikisi.
Vienas svarbiausių dalykų su treneriu pasikonsultuoti dėl bėgimo technikos, antra – dėl treniruočių metodikos, turiu minty – kokius pratimus ir kada reikia atlikinėti.
Jei ketinate užsiimti sportu rimtai, būtinai reikia atkreipti dėmesį į mitybą, apie ją specialistas taip pat turės ką pasakyti. Ir aišku, labai svarbus bėgimo intensyvumas, krūvis, greitis. Pastaruosius dalykus reikėtų didinti su laiku, palaipsniui, būtent šiuos dalykus treneriai išmano labai gerai.
– Kaip intensyviai bėgioti, norint nepervargti ir nepakenkti sau, siūlytumėte pradedantiesiems?
– Tai vėl gi priklauso nuo mano minėtos žmogaus „konstitucijos“. Jeigu žmogus turi antsvorio, iš karto imti bėgti jam nepatartina. Reikėtų pradėti nuo intensyvaus vaikščiojimo. Jei žmogus neturi antsvorio, pradėti iš karto nuo bėgimo jis gali, tačiau vėl gi – palengva. Sakykime, jei žmogus prieš tai visai nesportavęs, galėtų pradėti nuo tokių treniruočių – trys minutės spartaus ėjimo, minutė bėgimo ir pan. Laikui bėgant tokias treniruotes, aišku, pakeis vien bėgimas.
Dėl treniruočių intensyvumo pasakyti vėl gi sunku, juk kiekvieną kartą reikia atsižvelgti į konkretaus žmogaus galimybes ir fizinę formą, tačiau dažniausiai pradedantiesiems siūloma sportuoti 2–3 kartus per savaitę.
– Kokias galėtumėte įvardinti dažniausias bėgimo naujokų klaidas? Kokios jų pasekmės?
– Pati didžiausia klaida, kai sporto stveriamasi labai staigiai ir stengiamasi per trumpą laiką tapti labai geru bėgiku. Bėgimas reikalauja nuolatinio ir nuosaikaus darbo, o kai žmonės staiga ima greitai bėgioti, dusta, paeina, vėl bėga greitai, taip gali pakenkti savo sveikatai. Tokio staigaus ir nenuoseklaus sporto pasekmės pasireiškia įvairiai, vieniems skauda kojas, kitiems nugarą, treti gali pajusti net vidaus organų, šonų skausmus.
– Kokiems žmonėms patartumėte rinktis bėgimą, gal tai lemia net charakterio savybės?
– Charakterio savybės bėgimui yra tikrai svarbios, pasiryžę kultivuoti šį sportą žmonės turėtų būti valingi, užsispyrę. Tie, kurie nuolatos ieško – tai aerobika, tai dviratis, dažniausiai greitai meta ir bėgimą. Puikių rezultatų šitame sporte, jei leidžia sveikata, pasiekia turintys kantrybės ir siekiantys tikslo.
– Ar bėgimas, pavyzdžiui jums, tiek metų tuo užsiimančiam jau netapo rutinišku, kiek nuobodžiu užsiėmimu?
– Tikrai ne. Gyvenime kiekvienas žmogus turi dalykų, kuriuos privalo daryti – bėgimas man vienas tokių. Jei vieną dieną praleidžiu treniruotę, jau kitą tiesiog automatiškai ieškau jai laiko dienotvarkėje. Tai ne mano gyvenimo dalis – tai gyvenimo būdas.
Daugiau projekto „Judėti sveika“ publikacijų galite rasti čia.
