faktas, kad nuo praėjusio rudens A.Palšytę treniruojanti Audra Gavelytė teisėjavo varžybose Palangoje šuolių į aukštį rungčiai. Trenerė pirma pasveikino savo auklėtinę po sėkmingo šuolio – tai galima matyti tarp šuolių kelių minučių video.
„Net nėra apie ką kalbėti, – paklausta apie kolegų įtarimus sakė A.Gavelytė. – Pas mus teisėjavimas itin aukšto lygio, esame pravedę aukščiausio lygio čempionatus.
Tikrai nekomentuosiu tokių nesąmonių.“
Kas kelia įtarimus?
Keli Lietuvos lengvosios atletikos specialistai savo įtarimus grindžia Palangos stadiono šuolių į aukštį sektoriaus techninėmis detalėmis.
Po varžybų jie pamatavo, kad stovo ir apatinės kartelės laikiklis nustačius 197 cm aukštį yra lygiagrečioje pozicijoje. Tai patvirtino ir Palangoje dirbusios 15min žurnalistės Gabrielės Navickaitės padarytos nuotraukos.
Lengvosios atletikos specialistų teigimu, stebint vaizdo įrašą ir padarius kelis stop kadrus, yra matomas skirtumas tarp apatinės kartelės laikiklio ir stovo raudonosios linijos – jie nėra lygiagrečiai, juos skiria įžiūrimas tarpas.
Panašus tarpas būna ir tuo metu, kai aukštis būna nustatytas į 195 cm aukštį.
„Vadinasi, kartelė buvo žemiau. Mūsų vertinimu, 2-3 centimetrais. Tai ir yra pagrindinė esmė“, – 15min sakė gerai lengvosios atletikos niuansus žinantis asmuo.
Jo teigimu, apie šį A.Palšytės šuolį dūzgia nemaža dalis lengvosios atletikos bendruomenės.
Nors apie įtartiną šuolį prabilusių specialistų vardai ir pavardės yra žinomos redakcijai, jie nenori skelbtis viešai, nerimaudami dėl Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidento Eimanto Skrabulio reakcijos – su ilgamečio vadovo sūnumi jau kelerius metus artimai draugauja A.Palšytė.
Įtarimais pasidalinę asmenys jau kreipėsi į Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos įkurtą „Athletic Integrity Unit“. Joje laukiami pranešimai apie įvairius nesąžiningus dalykus lengvojoje atletikoje, tarp jų ir galimas manipuliacijas varžybų rezultatais.
Šaltinių teigimu, į „Athletic Integrity Unit“ dėl A.Palšytės kreipėsi ir daugiau lengvosios atletikos žmonių, kurie pateikė daugiau nuotraukų ir vaizdo medžiagą.
15min turi duomenų, kad tarptautinė organizacija užfiksavo įvykį ir tikrina jo aplinkybes.
15min taip pat pateikė užklausą apie reakciją ir tolimesnius veiksmus bei laukia atsakymo iš Monake įsikūrusios organizacijos.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijoje apie tokius procesus nėra žinoma. Abu federacijos vadovai įsitikinę, kad abejonės yra laužtos iš piršto.
„Tikrai taip nebuvo, esame 100 proc. tikri, kad viskas buvo gerai, – sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva. – Tai – nesąmonė.
Žmonės teisėjavo, žmonės matavo, tame aukštyje buvusi kartelė dar kokias 10 minučių buvo pakelta, niekas jos nenuėmė – galėjo ateiti ir patikrinti.
Kiek žmonės gali būti apimti pavydo, kad taip kalbėtų? Jei matėte šuolius, jie tikrai buvo geri. Esu šokiruota dėl tokių kaltinimų.“
Taip pat kalbėjo ir Lietuvos lengvosios atletikos prezidentas Eimantas Skrabulis.
Jis pabrėžė, kad visose varžybose mūsų šalyje laikomasi aukščiausių objektyvumo kriterijų, o rungties teisėjų darbą dar kontroliuoja ir kiti varžybų teisėjai.
Federacijos vadovai priminė faktą, kad 2012 metais trišuolio varžybose Kaune Dariui Aučynai iki olimpinio normatyvo trūko vieno centimetro - atletas liko už ribos.
Olimpinėms žaidynėms besirengianti A.Palšytė, kurios startai Paryžiuje vyks rugpjūčio 2 ir 4 dienomis (atranka ir finalas), į 15min skambučius neatsiliepė.
Kas galėjo pakoreguoti aukštį?
Apie įtarimų sukėlusį šuolį į aukštį Palangoje prabilę lengvosios atletikos žmonės tvirtino, kad taip norėtų užtverti kelią galimai neskaidriems veiksmams sporte.
Su 15min bendravę Lietuvos lengvosios atletikos specialistai mano, jog realu, kad pati A.Palšytė nežinojo, į kokį aukštį per finalinį šuolį Palangoje buvo pakelta kartelė.
Jų nuomone, natūralu, jog sportininkas šuoliu metu būna susitelkęs į savo veiksmus ir neturi rūpintis techniniais dalykais.
Tačiau, anot anonimiškais norėjusių likti specialistų, poveikį galėjo padaryti varžyboms teisėjavusi trenerė, pagal kurios nurodymus jaunos merginos pagalbininkės pasuka aukštį nustatančią rankenėlę, o paskui jau pati teisėja su atskira kartimi pamatuoja, ar aukštis yra vienodas kartelės kraštuose ir per vidurį.
„Nesu greitas teisti, neatmetu, kad trenerė, su niekuo nesitarusi, galėjo „padėti“. Galėjo būti toks variantas. Realiai visa atsakomybė tenka teisėjai, nes sportininkas pats nereguliuoja, į kokį aukštį padėti kartelę. Jo reikalas – šokti, o ką teisėjas išdarinėja, turėtų ir atsakyti teisėjas“, – sakė vienas lengvosios atletikos specialistų.
„Realu, kad pati Airinė to galėjo nežinoti. Tačiau tuo pasirūpino kiti, kam reikėjo“, – sakė kitas asmuo.
N.Medvedeva teigė, jog geriau būtų buvę, jei A.Gavelytė būtų nusišalinusi per auklėtinės pasirodymą, bet tuo pačiu pabrėžė, kad ši lengvosios atletikos trenerė ne pirmą dešimtį metų teisėjauja Lietuvos pirmenybėse ir ja visiškai pasitikima.
„Taip juodinti yra gėda, – sakė N.Medvedeva. – Bet nežinau, ar labiau juokinga, ar pikta. Esu labai nusivylusi. Jei kažkam kažkas nepatiko, galėjo iškart ateiti ir patikrinti. Protestai rašomi per 30 minučių, visi yra laisvi tai padaryti.“
Ieškodamas kuo objektyvesnio vertinimo, 15min portalas kreipėsi ir į kitų šalių lengvosios atletikos ekspertus.
„Pirmiausia, pagalvojau apie taisyklę – treneris negali žengti į stadiono aikštę, visose varžybose treneriai privalo būti tribūnose ar kažkur kitur. Šįkart trenerė buvo teisėja, o tai nėra priimtina“, – savo nuomonę dėstė buvęs Latvijos šuolių į aukštį čempionas Janis Vanagas.
Savo karjeros metu į 220 cm aukštį šokęs latvis peržiūrėjo vaizdo įrašą ir nuotraukas bei darė tokias išvadas: „Pagal video atrodo, kad abu šuoliai – 192 ir 197 cm buvo atlikti gerai, ji buvo virš kartelės. Tikriausiai tai buvo geri šuoliai.
Kai palyginu nuotraukas, akivaizdu, kad tai nėra tas pats aukštis. Kai žiūriu į po varžybų darytą nuotrauką, kurią atsiuntėte su 197 cm aukščiu, matau, kad raudonos dalys yra tame pačiame lygyje. Ir tuo pačiu kitose nuotraukose matau, kad, sportininkei šokant 197 cm, tos dalys nėra tame pačiame lygyje.“
Estijoje lengvosios atletikos teisėju dirbantis Margusas Randaru teigė, kad iš nuotraukų sunku susidaryti objektyvų įspūdį.
„Iš nuotraukų sunku nuspręsti, – sakė M.Randaru. – Įprastai sudėtinga nustatyti ir padaryti išvadas, kai skirtumas gali būti vos keli centimetrai.“
M.Randaru teigė, kad situacija keblesnė dėl trenerės ir teisėjos buvimo viename vaidmenyje.
„Tai painesnis klausimas. Per mūsų šalių pirmenybes pasitaiko tokių atvejų. Tai nėra draudžiama, bet ir nėra įprasta, – sakė Estijos lengvosios atletikos teisėjas. – Estijoje yra buvęs atvejis per jaunimo varžybas, kai lengvaatletės motina matavo šuolius į tolį ir tai sukėlė triukšmą lengvaatlečių bendruomenėje, tad paskui pritaikėme pakitimus.“
Verta priminti, kad A.Palšytė ir be olimpinio normatyvo judėjo į Paryžiaus olimpines žaidynes.
Palangoje jos pirmuoju bandymu įveiktas 192 cm aukštis turėjo pridėti taškų ir pakelti olimpiniame reitinge tarp 32-iejų į Paryžių patenkančių šuolininkių.
Prieš Lietuvos čempionatą Palangoje mūsų šalies lengvosios atletikos federacijos pranešime spaudai apie dėl olimpinių bilietų besivaržančius atletus buvo rašoma, kad tuo metu pagal reitingą A.Palšytė rikiavosi 34-oje vietoje, bet tuomet dar nebuvo įrašytas jos kitose varžybose anksčiau įveiktas 193 cm aukštis, kuris būtų pakėlęs vilnietę aukštyn olimpiniame reitinge.
Prieš Lietuvos čempionatą ant ribos reitinge balansavo kita mūsų šalies šuolininkė į aukštį Urtė Baikštytė. Ji rikiavosi 33-ia, bet pati sugriovė savo galimybes, Palangoje pasirodžiusi nesėkmingai ir iškritusi ties pradiniais aukščiais.
A.Palšytė per savo karjerą yra atlikusi ir įspūdingesnių šuolių.
Jos pasiektas Lietuvos rekordas atvirame stadione yra 198 cm, o uždarose patalpose Airinė yra įveikusi ir 201 cm aukštį.
Pastarasis rezultatas 2017 metais Belgrade jai atnešė Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato auksą. 2019 metais ji tokiose pirmenybėse yra laimėjusi bronzą, o atvirame stadione 2016 m. Europos čempionate Amsterdame iškovojo sidabrą.
Pastaruosius kelerius metus A.Palšytės rezultatai nebuvo tokie įspūdingi. Sportininkę persekiojo traumos, o pastaraisiais metais iki varžybų Palangoje 197 cm aukščio per varžybas ji nebuvo pasiekusi.
Šį sezoną iki tol geriausias A.Palšytės rezultatas buvo 193 cm, o šių metų Europos čempionate Romoje birželio 8 dieną jai pakluso 189 cm aukštis (trys bandymai peršokti 192 cm buvo nesėkmingi).
Galiausiai 15min paklausė dviejų kaimyninės šalies lengvosios atletikos specialistų, kaip reiktų vertinti tokią situaciją.
„Tai turėtų likti ant kažkieno sąžinės, o Airinė Palšytė turėtų vykti į olimpines žaidynes ir tuo džiaugtis, – sakė buvusi Latvijos šuolių į tolį ir šuolių į aukštį atletė Valentina Gotovska. – Olimpinės žaidynės yra kiekvieno sportininko svajonė, jei ten patekai – visiems reikia džiaugtis, o merginai mėgautis galimybe ten startuoti.“
„Niekada nesu prieš sportininką ar bet kurį trenerį, bet yra taisyklės, kurių turime laikytis, – sakė J.Vanagas. – Linkiu visa ko geriausia Airinei.“
