M.Morauskaitė taip pat įvykdė 2022 metų Europos čempionato normatyvą (51,70 sek.) bei pelnė net 1294 reitingo taškus, kurie svarbūs kovojant dėl patekimo į taip pat šiemet Judžine (JAV) vyksiantį pasaulio lengvosios atletikos čempionatą.
Tai buvo paskutinės varžybos prieš planetos uždarų patalpų čempionatą, kuris kovo 18-20 dienomis vyks Belgrade (Serbija).
Beje, Lietuvos rekordą M.Morauskaitė pasiekė per savo mamos gimimo dieną.
– Atrodo, kad emocijų po šių varžybų mažiau nei tada, kai pirmą kartą šiemet pagerinote rekordą...
– Po pirmo rekordo emocijos buvo didesnės, nes tai buvo pirmas sezono startas ir jame parodyti tokį aukštą rezultatą buvo tikrai netikėta. Šiandieniniam startui buvo ruoštasi ir visos treniruotės rodė, kad esu pajėgi parodyti tokį laiką. Treneris jau seniai sakė, dar man dalyvaujant klubų varžybose, kad buvau pajėgi bėgti iš 52 sek. Tačiau tada nebuvo konkurencijos, bėgau visą laiką viena, o tai šiek tiek sunkiau, ypač įveikinėjant paskutinę 400 m dalį. Tuo tarpu šiandien bėgimas buvo tobulas, turėjau dvi stiprias priešininkes priekyje – šeštame ir penktame takelyje. Nereikėjo daug galvoti, tiesiog užsikabinti už jų užpakalių ir bandyti parodyti, jog galiu bėgti tokiame lygyje, su tokio aukšto lygio sportininkėmis ir aplenkti kai kurias iš jų.
– O kaip klostėsi pats bėgimas? Ar viską pavyko taktiškai įgyvendinti?
– Startavau ketvirtame takelyje ir turėjau dvi stipriausias varžoves priešaky. Mano tikslas buvo neužsiplėšti per pirmą pusę, nes žinojau, jog jos yra greitos ir negaliu veržtis į priekį – tai nėra mano stiprioji savybė. Viskas vyko tobulai: nebuvo jokių apsistumdymų, o subėgus į pirmą taką užsiėmiau trečią poziciją. Pirma mergina 200 m subėgo per 23,90 sek. – tikrai labai stipri pradžia. Buvau atsilikusi apie porą metrų, bet antroje distancijos dalyje jaučiau, kad parako likę tikrai nemenkai. Įbėgus į paskutinį posūkį mačiau, jog turiu bėgti antrame take, nes turėjau pakankamai jėgų, jog aplenkčiau antroje vietoje buvusią atletę – tai pavyko paskutiniuose metruose. Šis bėgimas buvo vienas iš smagiausių karjeroje.
– Įspūdingas rezultatas buvo pasiektas dar pirmose sezono 400 m varžybose – 52,02 sek. Tik ką pasiektas rekordas dar įspūdingesnis. Iš kur tas lūžis? Kodėl būtent šią žiemą pasipylė stulbinantys rezultatai?
– Galbūt subrendau, galbūt susidėjo visas darbas. Treniruočių metodika nesikeitė, kardinalių pokyčių nebuvo, turbūt tiesiog viskas susidėjo. 2021 metų vasaros sezone buvau neblogos formos, 2021-ųjų žiemą buvau labai geros formos. Raumenys turi atmintį ir daug lengviau dirbti, kai brendi ne iš duobės, o kopi aukštyn iš geros formos. Kažkada turėjo ateiti tas lūžis, kiek man buvo galima laukti (juokiasi – aut. past.).
– Dalyvavote „World Athletics“ Kontinentinio auksinio turo – aukščiausio lygio – varžybose. Bėgote su elitu ir užėmėte antrą vietą. Koks jausmas debiutuoti tokio rango renginyje?
– Kaip tik prieš apšilimą draugui sakiau, kad man 26-eri metai ir šiandien bus debiutas tokio rango varžybose, bėgant A finale. B finale esu bėgusi, berods 2018 metais, būtent šiame manieže. Šiandien debiutavau tokio rango varžybose ir pasirodžiau, sakyčiau, puikiai.
– Praėjusį savaitgalį vyko Lietuvos čempionatas, į kurį jums buvo leista neatvykti. Galima sakyti, kad tas sprendimas pasiteisino...
– Visi sportininkai Lietuvoje žino, kad mūsų maniežai nėra aukšto lygio bėgant distancijas ratu – 200 m ir daugiau. Buvau užregistruota čempionate bėgti 60 metrų, bet paskutinę akimirką, pakalbėjus su treneriu, atsisakėme. Bėgti 60 metrų Lietuvos čempionate neapsimoka, siekiant aukšto lygio rezultato pasaulio čempionate. Dabar turėjau galimybę bėgti su tomis pačiomis merginomis, kurios dalyvaus pasaulio čempionate. Dieną prieš skrydį klausėme varžybų organizatorių, ar atsiras takelis varžybose Madride ir vėlai vakare skambinau į federaciją prašyti leidimo, kad galėčiau negrįžti ir nedalyvauti čempionate. Viskas pasiteisino.
– Dar liko kiek daugiau nei dvi savaitės iki pasaulio uždarų patalpų čempionato. Ar dar laukia varžybų, ar šia pozityvia gaida ir vyksite į Belgradą?
– Šios varžybos buvo generalinė repeticija prieš pasaulio čempionatą, norėjome pasižiūrėti, ką reiktų akcentuoti treniruotėse. Visas pagrindinis darbas jau yra padarytas, liko išpoliruoti bėgimo techniką, mėgautis šiuo periodu ir šia gražia gaida judėti link Belgrado.
– Madride bėgote su ukrainietiška simbolika. Kaip sukrėtė įvykiai Ukrainoje ir kiek daug sekate įvykius?
– Stengiuosi sekti proto ribose, nebūti apsėsta tuo, kas vyksta. O vyksta labai baisūs ir graudūs dalykai. Sunku patikėti, kad šiais laikais tai gali vykti. Stengiuosi skleisti žinią per savo kanalus kiek įmanoma daugiau, rodyti žmonėms, jog tai iš tiesų vyksta ir kad bet kokia pagalba yra pagalba. Sporto bendruomenė yra labai didelė ir mes galime padėti ne tik aukodami pinigus ar daiktus, bet ir gera aura, gera emocija. Laikotarpis sunkus, bet tuo pačiu visi esame be galo suvienyti.